Po pataisymų komitetuose numatyta, kad poligone nebus šaudoma koviniais šoviniais, tik mokomaisiais-imitaciniais, jis bus skirtas manevravimui.

Atsižvelgus į gyventojų ir savivaldybių prašymus, Tauragės poligono plotas, lyginant su pirmine idėja, sumažintas 565 hektarais, Šilalės poligono – 335 hektarais. Iki tol planuota, kad Tauragės rajone poligonas užims 4304 hektarus ploto, Šilalės – 2677 hektarus.

Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), poligonų teritorijos bus atitrauktos nuo gyvenviečių, sodybų, rekreacinių teritorijų, rezervato, kapinių.

Steigiant poligonus iš dalies gyventojų bus perimti miško plotai ir sodybos, perimtas turtas bus kompensuojamas finansiškai, turto vertinimą atliks Nacionalinė žemės tarnyba.

Poligonų teritorijose yra saugomų teritorijų, todėl Aplinkos apsaugos ministerija sudarys apsaugos sutartį su žemės, miškų valdytoju. Joje bus identifikuota, kur reiktų vengti neigiamo poveikio, kirtimų, apkasų įrengimo, važinėjimo transportu.

Taip pat siūloma užtikrinti galimybę kariuomenei naudotis poligonų teritorijomis vos tik priėmus įstatymą ir nelaukiant žemės sklypų atidalinimo procedūros pabaigos.

Poligonų klausimas Seimo posėdžių salėje turėjo būti svarstomas spalio viduryje, tačiau tuomet Tauragėje išrinktas parlamentaras liberalas Romualdas Vaitkus paprašė jį išimti iš darbotvarkės komitetui nespėjus apsvarstyti jo projekto, kuriuo siūlyta sumažinti ministerijos pateiktą galimą išmiškinimo plotą nuo 15 proc. iki 10 proc. Šilalės rajone bei 5 proc. Tauragėje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tokiems pakeitimams nepritarė.

Taip pat siūloma nustatyti tvarką, kaip visuomenės poreikiams paimami medžioklės plotai gali būti kompensuojami.

Liberalai aplinkos ministras Simonas Gentvilas, R. Vaitkus, Ričardas Juška ir konservatorius Jonas Gudauskas siūlo Medžioklės įstatymą papildyti nuostata, kad įkūrus poligonus teisę juose medžioti praradusiems žmonėms būtų be konkurso skiriamas medžioklės plotas neturintis naudotojo, profesionalios medžioklės plotas ar mokslo ir mokymo medžioklės plotas.

Tokiu būdu parlamentarai siekia reaguoti į dalies medžiotojų kritiką, kai steigiant poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose iš medžiotojų būrelių bus paimti jų medžioklės plotai.

Šis klausimas, kaip lydintysis, taip pat bus svarstomas Seimo posėdžio metu.

Liepos viduryje Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtam įstatymo projektui Tauragės ir Šilalės rajonuose įsteigti du poligonus. Tam jau yra pritarusi Valstybės gynimo taryba.

Planuojama, kad nauji poligonai talpins nuo kuopos iki bataliono dydžio karinius vienetus, tačiau neturės karinės teritorijos statuso, todėl juose nebus šaudyklų, nevažinės sunkioji karinė technika, su kariuomenės leidimu galės lankytis žmonės.

Priėmus įstatymą, poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose bus pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, šalyje esamų poligonų nepakanka, o poreikis naujiems atsirado Lietuvoje daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys yra teigęs, jog minėtų poligonų nepakaks atliepti kariuomenės poreikių, o Lietuvoje reikės steigti dar du karinius poligonus.

Tauragės rajone veikia Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas, Šilalės rajone – brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas.