„Aš jums atvirai pasakysiu – jeigu aš būčiau amerikietis, aš tikrai būčiau balsavęs už D. Trumpą, net neabejoju. Šitoje geopolitinėje aplinkoje – pasilikčiau atsakymą sau. Nes čia daugiau abejonių, daugiau netikrumo ir neapibrėžtumo. Bet tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – trečiadienį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Politikas akcentuoja, kad pagrindinis D. Trumpo siekis yra taika, dėl kurios, pasak jo, politikas būtų pasiryžęs net ir laikinai ieškoti sutarimo su priešu.

„Jam esmė yra taika, kad per jo kadenciją nebūtų jokių karų. Ir jis vadovaujasi Reigano „taika per galią“ koncepcija. Kad mes būsime tokie galingi, kad priešas nebandys mūsų sutrikdyti. Jeigu mes susitariame su priešu laikinai, tai gerai, jeigu kažkas tik bus pažeista – gaus per nagus“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Aš jums priminsiu, kad būtent jo laikotarpiu Rusijos pajėgos kai kuriose geografinėse platumose gerokai gavo per nagus ir tvirtai gavo. Jeigu pasakė, kad nedaryk šito, bet padarei – gavai per nagus. Anksčiau jie negaudavo per nagus“, – taip pat atkreipė dėmesį jis.

Bet dabar pirmiausia reikia nedaryti klaidos, ką darė, man atrodo, dalis Vakarų Europos 2016 metais, kai truputėlį buvo tokia anti-trumpiška isterija prasidėjusi, buvo kuriama tokia moralinė siena prieš jį.

Todėl L. Kasčiūnas pabrėžia, kad Vakarų Europai nereikėtų statyti moralinės sienos prieš D. Trumpą.

„Kas bus, tai ateitis parodys. Bet dabar pirmiausia reikia nedaryti klaidos, ką darė, man atrodo, dalis Vakarų Europos 2016 metais, kai truputėlį buvo tokia anti-trumpiška isterija prasidėjusi, buvo kuriama tokia moralinė siena prieš jį“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Manau, labai gerai pamenate tuos dalykus, tai niekuo nepadėjo, tai kaip tik truputėlį komplikavo tą pradžią, kai įsivažiavome. Dabar jau labiau suprantame prezidento paveikslą ir natūralu, kad reikia išmokti su juo dirbti. Kad svarbu pabrėžti, ką ir užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nesėdėjome rankų sudėję“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad buvęs JAV prezidentas, respublikonas D. Trumpas užsitikrino pergalę šalies vadovo rinkimuose [6] ir grįš vadovauti Baltiesiems rūmams, skelbia amerikiečių žiniasklaida.

Naujienų agentūros AP prognozės rodo, kad respublikonų kandidatui tenka 277 rinkikų balsai, o jo konkurentei, demokratei Kamalai Harris – 224. Norint laimėti rinkimus, reikia iš viso surinkti 270 rinkikų balsų.

L. Kasčiūnas siūlo neskubėti gerinti santykių su Kinija: tai gali paveikti mūsų ryšius su JAV

Socialdemokratams prakalbus apie galimybę gerinti Lietuvos santykius su Kinija, krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas būsimą Vyriausybę ragina nepriimti skubotų sprendimų. Jo nuomone, tokie veiksmai galėtų paveikti Vilniaus santykius su JAV.

„Ateinančiai Vyriausybei reikia nedaryti klaidų, pirma pamatuoti, o tik po to kirpti“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras leidžia suprasti, kad skuboti sprendimai galėtų būti žalingi Lietuvai. Todėl politikas tikisi, kad socialdemokratų vedama būsima valdančioji dauguma tokių veiksmų nesiims.

„Būsimam premjerui bus pristatyta visa situacija, kaip Kinija veikia Europos saugumą. Manau, kad (socialdemokratai – ELTA) kažkokių skubotų žingsnių, kurie gali paveikti mūsų santykius su Amerika – nesiims“, – dėstė L. Kasčiūnas.

„Neabejoju, kad būsime pakankamai išmintingi. Mes iš opozicijos apkasų pakontroliuosime, kad klaidų, šioje vietoje, nedarytume“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad Lietuvos ir Kinijos dvišalių santykių padėtis grįžo į dėmesio centrą po to, kai Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas pareiškė, jog reikėtų gerinti kontaktą su Pekinu.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Nors LSDP rinkimų programoje teigiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai, socialdemokratai akcentuoja, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.

Savo ruožtu tokią poziciją remia ir Prezidentūra. Šalies vadovas Gitanas Nausėda palaiko siekį normalizuoti Lietuvos diplomatinius santykius su Kinija ir viliasi, kad Pekinas pakeis savo poziciją ir šalių ambasadoriai grįš prie darbų abejose valstybėse.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.