Ketvirtadienį balsuoti dėl šio projekto registravosi 55 parlamentarai.

Balsuoti dėl įstatymo priėmimo nesiregistravo demokratai, socialemokratai, Mišrios Seimo narių grupės atstovai, didžioji dalis „valstiečių“, Regionų frakcijos atstovų. Nedalyvavo ir po kelis liberalus, Laisvės partijos narius, konservatorius.

Pagal Seimo statutą balsavime dėl viso įstatymo priėmimo dalyvauti privalo ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.

Pakartoti balsavimą galima bet kurį kitą posėdį.

„Šis įstatymas uždaro visas skyles XX amžiaus istorijoje, ir mes būsime su istorija atsiskaitę. Mes būsime įvertinę, kas buvo kas, ir tai yra labai svarbu ne tik mums, kurie gyveno sovietinės okupacijos metais, bet tai labai svarbu mūsų jaunajai kartai (...)“, – sakė projektą inicijavęs konservatorius Audronius Ažubalis.

„Valstietis“ Dainius Kepenis teigė, kad įstatymas parengtas ne laiku ir ne vietoje, nes jau praėjo 30 metų, kai Lietuvoje uždrausta Komunistų partijos veikla.

„Jeigu mes būtume laiku priėmę šitą įstatymą, prieš tai, kai priiminėjome čia įstatymą dėl valstybės vadovo (Vytauto Landsbergio – BNS), ir būtų visi žinoję, kad, anot R. Žemaitaičio, ir jis buvo aktyvus komjaunuolis, ir, anot E. Gentvilo, Komunistų partijos narys, jau nekalbu apie tai, kad jis dėstė mokslinį komunizmą jaunajai menininkų kartai, vargu, ar jis būtų tapęs valstybės vadovu“, – tvirtino „valstietis“.

Seimas 2022 metais yra pripažinęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką, konservatorių garbės pirmininką Vytautą Landsbergį nuo 1990-ųjų kovo 11-osios buvus atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu.

Istorikas Arvydas Anušauskas ketvirtadienį sakė, kad Komunistų partijos veiklos įstatymu Seimas vejasi praeitį.

„Sakyčiau, labiau teorinis negu praktinis (būtų įstatymo – BNS) pritaikymas, bet tai nereiškia, kad neturime pasakyti tų žodžių, kurių nusipelno ši organizacija, kad turime nutylėti tuos faktus, kurie yra įdėti į šį įstatymą ir pagrįsti ir istorikų, ir tyrimų, ir mūsų pačių gyvenimiškos patirties“, – sakė A. Anušauskas.

Pagal projektą, Lietuvos komunistų partija (LKP) būtų pripažinta nusikalstamas veikas vykdžiusia organizacija, veikusia prieš Lietuvos valstybingumą, padėjusia įtvirtinti sovietų valdžios diktatūrą okupuotoje Lietuvoje.

Projekte nurodoma, kad LKP buvo atsakinga „už Lietuvos žmonių žudynes ir kankinimus, trėmimus ir kitą nusikalstamą veiklą, uoliai vykdė kovas prieš lietuvių tautos valstybingumo ir nepriklausomybės siekį, veikė kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja SSRS srities organizacijos teisėmis“.

Įstatymu taip pat būtų įtvirtinta, kad LKP yra atsakinga už SSRS okupacinės valdžios vykdytas tokias priemones kaip Lietuvos piliečių genocidas, masinės represijos, teroras, baudžiamosios akcijos, trėmimai, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimas, sovietizacija, prievartinė kolektyvizacija, prievartinė mobilizacija į SSRS kariuomenę, ateizmo skleidimas, cenzūra, kultūros ir religijos paminklų naikinimas ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimas.

Projekte taip pat pažymima, jog 1989 metais LKP atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) ir susikūrus savarankiškai LKP, likusi ant TSKP platformos LKP toliau veikė prieš atkurtą Lietuvos valstybę, 1991 metais sausio mėnesį organizavo perversmą su tikslu panaikinti atkurtą Lietuvos valstybingumą.

1991 metų rugpjūčio 22–23 dienomis LKP ant TSKP platformos buvo uždrausta.

Taip pat siūloma drauge keisti Valstybės ir Diplomatinės tarnybos įstatymus, kur būtų nustatyti tam tikri reikalavimai buvusiems komunistams.

Siūloma, kad buvę LKP vadovybės nariai ir kandidatai į juos, dalyvaudami konkursuose ar atrankose į valstybės tarnybą ar skiriami į pareigas valstybės tarnyboje, privalėtų nurodyti savo buvusią priklausomybę Komunistų partijos struktūroms. Šį biografijos faktą nuslėpę asmenys nebūtų skiriami į pareigas.

2017 metų birželį Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo. Joje Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti įstatymą, kuris Lietuvos Komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija.

Lietuvos komunistų partija įkurta 1918 metais, sovietų okupacijos metais ji buvo valdančioji partija ir veikė kaip Sovietų Sąjungos partijos (SSKP) padalinys, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1991 metais buvo uždrausta.

1989 metų gruodžio 20 dieną XX suvažiavimo metu Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo SSKP, o po metų pakeitė pavadinimą, pasivadino Lietuvos demokratine darbo partija. 1990–1991 metais Lietuvoje ant SSKP platformos veikė ir su minėtu atsiskyrimu nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadovaujama Mykolo Burokevičiaus.