Pražūtingiems taršalams išsisklaidyti neleido nukritusi temperatūra ir silpnas vėjas.

Trečiadienį ryte „pavojingas“ taršalų lygis kai kuriose milžiniško, daugiau nei 30 milijonų gyventojų turinčio miesto dalyse viršijo 806 mikrogramų viename kubiniame metre, pranešė stebėsenos agentūra „IQAir“.

Tai daugiau nei 53 kartus viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą smulkių kietųjų dalelių, dar vadinamų KD2,5 teršalais, kurie į kraujotakos sistemą patenka per plaučius, didžiausią vienos dienos lygį.

Daugelis miesto gyventojų negali sau leisti įsigyti oro filtrų, o jų būstas nėra pakankamai hermetiškas, kad apsaugotų nuo dvokiančio išorės oro.

Miestą kiekvienais metais dengia aitrus smogo debesis, kurio pagrindiniai kaltininkai – ražienas deginantys ūkininkai, tokiu būdu ruošiantys dirvą arti, taip pat gamyklos ir kamuolius išmetamųjų dujų į aplinką išskiriantys automobiliai.

Tačiau, remdamasis per penkerius metus surinktų oro ir dirvos pavyzdžių analize, „The New York Times“ šį mėnesį pranešė, kad pavojingus dūmus į aplinką leidžia ir įrenginiai, kuriuose deginami miesto sąvartyne stūksantys atliekų kalnai.

Dienraščio apklausi ekspertai sakė, kad sunkiųjų metalų kiekiai „kelia nerimą“.

Indijos Aukščiausiasis Teismas praėjusį mėnesį priėmė sprendimą, kad grynas oras yra viena iš pamatinių žmogaus teisių ir nurodė centrinei valdžiai bei atskirų valstijų valdžios institucijoms imtis atitinkamų veiksmų.

Tačiau kritikai teigia, kad kaimyninėms valstijoms vadovaujančių politikų bei centrinės ir valstijų valdžios institucijų nesutarimai tik dar labiau pablogino šią problemą.

PSO teigimu, oro tarša gali būti insulto, širdies ligų, plaučių vėžio ir kitokių kvėpavimo takų ligų priežastimi.

Ji ypač kenkia kūdikiams, vaikams ir vyresniojo amžiaus žmonėms.

Medicinos žurnalo „The Lancet“ atlikto tyrimo duomenimis, 2019 m. oro tarša daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčioje šalyje tapo 1,67 mln. mirčių priežastimi.