Institucijos keisis ekspertine informacija, kartu atliks patikrinimus, teiks viena kitai konsultacijas ir techninę pagalbą, pirmadienį pranešė centrinis bankas. 

Pasak FNTT vadovo Rolando Kiškio, tarnyba tikrins sektoriaus įmones, prižiūrės jų veiklą, taip pat analizuos informaciją ir taikys prevencinius veiksmus, atliks tyrimus.

„Lietuvoje kripto sektorius yra didelis, jame veikia šimtai bendrovių, tikimės didelio paraiškų srauto nuo kitų metų pradžios“, – žurnalistams pirmadienį sakė LB valdybos narys Simonas Krėpšta.

Jo teigimu, Lietuvoje dalis kripto bendrovių veikia fiktyviai.

„Todėl per licencijavimo procesą nuo kitų metų nuodugniai žiūrėsime, ar jos atitinka tuos atnaujintus europinius reikalavimus ir, be abejo, suteiksime licencijas tik toms įstaigoms, kurios bus pasiruošusios ir atitiks visus reikalavimus“, – sakė S. Krėpšta.

Anot jo, šių metų pradžioje Lietuvoje veikė daugiau nei 600 kripto bendrovių, tačiau po FNTT vertinimo bei pasikeitus įstatymams jų skaičius sumažėjo iki 300. Anot LB valdybos nario, kitąmet tikimasi sulaukti daugiau nei 100 įmonių paraiškų gauti licenciją.

Kitais metais kriptoturto paslaugos taps licencijuojamos ir bus reguliuojamos visos Europos Bendrijos mastu. 

„Kitais metais kriptoturto paslaugos taps licencijuojamos ir bus reguliuojamos visos Europos Bendrijos mastu. Turėsime užtikrinti, kad į šalies ir Europos rinką patektų tik gerai pasirengę dalyviai, kurie užtikrintų kokybiškas paslaugas vartotojams ir tinkamai valdytų rizikas, visų pirma susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, sukčiavimu“, – pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. 

Pasirengti ir gauti licencijas rinkos dalyviai turės iki 2025 metų birželio – iki tol virtualiųjų valiutų operatoriai privalės pateikti Lietuvos bankui europiniame kripto turto rinkų (MiCA) reglamente nurodytus dokumentus.

Europinį MiCA reglamentą planuojama taikyti nuo šių metų gruodžio 30 dienos, tačiau tam iki 2026 metų liepos numatytas pasirenkamas pereinamasis laikotarpis. 

Reglamentu siekiama visoje Europos Sąjungoje nustatyti vienodus veiklos reikalavimus, skatinti inovacijas, kartu išlaikant finansinį stabilumą ir apsaugant vartotojus nuo rizikų.

Spalio pabaigoje FNTT skelbė nustačiusi labai didelį pinigų plovimo rizikos lygį virtualių valiutų keityklų ir jų piniginių operatorių, taip pat elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriuose.

Savo ruožtu Lietuvos bankas tuomet teigė, jog FNTT vertinime minimos rizikos jam yra žinomos ir valdomos.

Registrų centras FNTT nurodymu lapkričio pradžioje iš virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašo išbraukė apie 340 įmonių, kurios nesilaikė reikalavimo nuolat turėti bent 125 tūkst. eurų nuosavą kapitalą.