Ją jau pasirašė virš 2 tūkst. žmonių.

„Netekus leidimo gyventi, iškyla be galo didelė rizika visiems Dianos ir Alex gyvenimo aspektams: teisė į jų verslą, nuosavą turtą, sveikatos priežiūrą. Todėl ši situacija kelia labai didelį susirūpinimą ir reikalauja greito sprendimo būdo. Rašau šią peticiją, nes tvirtai tikiu jų teise likti Lietuvoje ir manau, kad visuomenės dėmesys jų istorijai gali tiesiogiai joms padėti išlikti, jų pamiltoje, mūsų šalyje“, – rašoma peticijos tekste.

Restorano „Saigon kava“ „Facebook“ paskyroje šia peticija pasidalino ir Diana bei Alex.

„Mūsų gyvenimo kelionei Lietuvoje iškilo pavojus dėl nesąžiningo Migracijos departamento sprendimo. Kviečiame pasirašyti peticija ir palaikyti mūsų kovą už teisę gyventi Šiauliuose ir toliau dirbti šiai nuostabiai bendruomenei“, – teigė jos.

T. V. Raskevičius siūlo atlikti parlamentinę kontrolę

Peticija pasidalino ir Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, kurio teigimu įstatymas buvo taikytas nežmogiškai. Politikas sako, kad moterys leidimo gyventi Lietuvoje neteko todėl, jog nuo kovo pradžios savo įmonėje nėra įdarbinusios nei vieno lietuvio, tačiau apie tokią situaciją jos nebuvo informuotos.

„Kai institucijos dirba principu "mišką kertą - skiedros lekia", neatrodom nei kaip patikima, nei kaip vakarietiška valstybė. Turėtume būti suinteresuoti išlaikyti mokesčius į biudžetą mokantį mažąjį verslą regionuose, patarti ir pakonsultuoti užsieniečius, kaip atitikti visus įstatymo reikalavimus, o ne svaidytis grasinimais deportuoti dirbančius ir kuriančius žmones“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė T. V. Raskevičius.

Politikas pranešė, kad šiuo klausimu kreipsis į Seimo Žmogaus teisių komitetą dėl parlamentinės kontrolės atlikimo.

„Šiandien parašiau ir Seimo Žmogaus teisių komitetui, kad atliktų parlamentinę kontrolę situacijai įvertinti. Komitetas jau išsiuntė paklausimą Migracijos departamentui, o posėdyje žada svarstyti gruodžio 4 d.“ – rašė „laisvietis“.

Kaip portalui „Delfi“ komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, vietnamietės buvo gavusios leidimą gyventi Lietuvoje verslo pagrindu ir ilgą laiką nebeturi darbuotojų, turinčių nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Norint gauti leidimą gyventi šalyje verslo pagrindu, be kitų sąlygų, privaloma įdarbinti bei nuolat išlaikyti įdarbintus bent du nuolatinius Lietuvos gyventojus – Lietuvos arba Europos Sąjungos (ES) piliečius.

„Užsieniečiai turi pareigą patys informuoti Migracijos departamentą, jeigu pasikeičia reikšmingos aplinkybės, susijusios su leidimu gyventi. Jos to irgi nepadarė. Jeigu užsieniečiai rodo, kad įmonė patiria laikinų sunkumų, tai mes proporcingai vertinam, žiūrim, kokie yra planai, kaip tuos trūkumus ištaisyti. Taip kartu bendradarbiaujant, kažkoks kelių mėnesių toleravimo laikotarpis būtų įmanomas, bet šiuo atveju nieko tokio nebuvo. Plius, praėjo labai ilgas laikotarpis. Mes suprantam, kad verslas visada yra rizika. Visi, kurie pradeda verslą, rizikuoja, kad tas verslas nepavyks. Tai čia nėra 100 proc. garantijos, dėl to ir įstatyme nėra jokių išimčių“, – nurodė E. Gudzinskaitė.

Vietnamietės lapkričio 21 dieną gavo Migracijos departamento sprendimą apie joms panaikintą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas nustoja galioti per 14 dienų, per kurias moterys turės palikti šalį.