„Aš ateinu ne nuo jūsų paminėto asmens ar partijos, aš ateinu nuo Lietuvos žemės ūkio, žemdirbių bendruomenės ir dirbti Lietuvos žemės ūkiui“, – antradienį žurnalistams kalbėjo I. Hofmanas, kuris taip pat yra Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas.

Jis taip pat pridūrė ketinantis vienodai rūpintis visų – tiek augalininkyste užsiimančių, tiek gyvulius auginančių – ūkininkų interesais.

„Visiška netiesa, čia kažkokia bandoma priklijuoti klišė, kad aš rūpinsiuos tik augalininkystės ūkiais ar kad aš esu stambių ūkių atstovas, nes aš pats esu, sakyčiau, vidutinio ūkio šeimininkas. (...) Matau bendrą vaizdą“, – nurodė kandidatas į ministrus.

Abejoja besikreipusių aplinkosaugos organizacijų skaidrumu

Aplinkosaugininkams kreipusis į prezidentą su prašymu neskirti I. Hofmano ministru, pats kandidatas tikina abejojantis raštą išplatinusių organizacijų skaidrumu.

„Jeigu jūs pažiūrėtumėt, kas kelia šituos klausimus, tai Baltijos aplinkos forumas – įveskit į „Google“, ir pamatysit, kad tai viena neskaidriausių viešųjų įstaigų. Kitas dalykas – Lietuvos ornitologų draugija taip pat (...) sėkmingai pardavinėja vėjo jėgainių vystytojams ataskaitas, nerasdami lizdų, nerasti lizdų yra pelninga. Nes gali perduoti ataskaitą ir po to dar šaukti – va, jie, žemės ūkis, išnaikino paukščius ir prašyti finansavimo kažkokioms populiacijoms atkurti. (...) Tokie projektai man tikrai kelia įtarimų“, – tikino I. Hofmanas.

Išplatintą raštą pasirašė „Baltijos aplinkos forumas“, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos ornitologų draugija.

Paklaustas, kaip derins klimato kaitos priemones ir žemės ūkio veiklą, I. Hofmanas akcentavo nuoseklius pokyčius, kuriuos būtina derinti su skirtingomis visuomenėmis grupėmis ir pasekmių neperkelti vien tik ant ūkininkų pečių.

„Mano požiūris į aplinkosaugą yra, be abejo, kad teigiamas. Aš ir laikyčiau didžiausiu iššūkiu suderinti efektyvią gamybą su aplinkosauga. (...) Taip, keistis reikia, nes žemės ūkis yra labiausiai nukenčiantis nuo klimato kaitos, jis yra pirmoje fronto linijoje, kuri patiria žalą nuo klimato kaitos“, – teigė jis.

„Žemės ūkis yra labai inertiškas, (...) staigių pokyčių mes negalime daryti ir taikyti tokias priemones, kurios ūkininkams yra nenaudingos. Jeigu visuomenė reikalauja keistis, tai ta pati visuomenė turi suprasti, kad tie pokyčiai kažkiek kainuos“, – tikino I. Hohmanas.

Visiška netiesa, čia kažkokia bandoma priklijuoti klišė, kad aš rūpinsiuos tik augalininkystės ūkiais ar kad aš esu stambių ūkių atstovas, nes aš pats esu, sakyčiau, vidutinio ūkio šeimininkas. (...) Matau bendrą vaizdą.

Prezidentas susitiko su visais kandidatais į ministrus

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį baigė susitikimus su kandidatais į naująją socialdemokrato G. Palucko Vyriausybę.

Lapkričio pabaigoje šalies vadovas kalbėjosi su parlamentare Dovile Šakaliene – ji siūloma vadovauti Krašto apsaugos ministerijai. Taip pat vyko prezidento pokalbis su jo vyriausiuoju patarėju Kęstučiu Budriu – pastarojo kandidatūra teikiama į užsienio reikalų ministrus.

Praėjusią savaitę prezidentas susitiko ir su Šarūnu Biručiu, teikiamu į kultūros ministrus, Raminta Popoviene, kuri pretenduoja į švietimo, mokslo ir sporto ministrės postą, potencialiu finansų ministru Rimantu Šadžiumi, į socialinės apsaugos ir darbo ministres siūloma Seimo nare Inga Ruginiene, į susisiekimo ministrus – socialdemokratu Eugenijumi Sabučiu.

Po to, kai į vidaus reikalų ministrus siūlytas Alytaus meras Nerijus Cesiulis atsisakė posto, prezidentas susitiko su į šias pareigas siūlomu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Vladislavu Kondratovičiumi.

Pirmadienį šalies vadovas susitiko su Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovauti siūloma Marija Jakubauskiene.

Antradienį prezidentas taip pat susitiko su kandidatu į Aplinkos ministrus Sigitu Podėnu.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantą Vaičiūną. Su abiem kandidatais prezidentas taip pat jau buvo susitikęs.

Pagal koalicinį susitarimą „Nemuno aušra“ yra atsakinga už tris ministerijas – Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio.

Primenama, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus.

Prezidentas G. Palucką paskyrė premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.

Prezidentas ir kandidatas į žemės ūkio ministrus sutaria ne dėl visų sektoriaus klausimų

Prezidentas G. Nausėda ir kandidatas į žemės ūkio ministrus I. Hofmanas sutaria ne dėl visų sektoriaus klausimų, sako šalies vadovo patarėjas Ramūnas Dilba. Tačiau, pabrėžė jis, šalies vadovas teigiamai vertina I. Hofmano turimas žemės ūkio sektoriaus žinias ir praktinę patirtį.

„Prezidentas gavo nuoširdžius kandidato atsakymus. Ne dėl visų klausimų buvo galima rasti sutarimą. Tačiau tikrai buvo prezidento pabrėžta, kad kandidatas turi praktinės sektoriaus žinias ir išmanė problemą“, – po antradienį vykusio šalies vadovo bei I. Hofmano susitikimo žurnalistams teigė R. Dilba.

Šalies vadovo prioritetai sektoriuje, kaip teigė patarėjas, – tai klimato kaitos tikslų įgyvendinimas žemės ūkio sektoriuje ir jo transformacija bei diskusija dėl to, kaip greitai tai turi vykti. Taip pat, anot jo, G. Nausėda ir I. Hofmanas aptarė pieno sektoriaus problemas, išmokų mechanizmus ir kita.

„Svarbios temos, į kurias reikės atsižvelgti per artėjančius keturis metus. Tai yra klimato kaitos tikslų įgyvendinimas. Čia girdime, kad vyksta Europos Sąjungos lygiu, kalbos apie Žaliojo kurso ambicijos peržiūrėjimą. Tačiau reikia pabrėžti, kad žemės ūkio sektorius turi transformuotis ir keistis, bet reikia diskutuoti, kokiu greičiu ir kokia ambicija tai turi vykti“, – aiškino šalies vadovo patarėjas.

„Iš tikrųjų pokalbis buvo konstruktyvus, paliesta labai daug temų žemės ūkyje, nuo įsisenėjusių problemų, tokių kaip pieno krizės tvarus sprendimas iki derybų dėl kitos daugiametės finansinės perspektyvos. Taip pat ir tiesioginių išmokų subalansuoto mechanizmo“, – pridūrė jis.

Anot R. Dilbos, tarp šalies vadovo iškeltų prioritetų – kaimo gyvybingumas, žemės ūkio sektoriaus diversifikacija, jo kuriamos vertės didinimas.

„Svarbus prioritetas prezidentui yra kaimo gyvybingumas. Šiuo metu matome stambėjantį žemės ūkį, jo orientaciją į grudų sektorių. Tai čia matome, kad būtų dirbama ties didesniu diversifikavimu ir vertės kūrimu“, – kalbėjo R. Dilba.