Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Milda Žigutienė pasakojo, kad kone prieš 20 metų gamtoje aktyvių erkių galima buvo aptikti nuo balandžio iki spalio pabaigos. Tačiau šiuo metu dėl klimato kaitos erkių aktyvumo periodas ilgėja.

„Nebeturime ryškių ribų tarp rudens ir žiemos arba žiemos ir pavasario, kadangi šiltesnių dienų yra jau ir vasarį. Čia – tikras pavyzdys, kokią įtaką daro klimato atšilimas mažiesiems gyviams ir kaip tai paveikia žmonių sveikatą“, – aiškino specialistė.

Dabar erkės suaktyvėja nuo kovo, kai temperatūra pakyla vos iki 4–5 laipsnių. Jos būna aktyvios iki tol, kol temperatūra netampa minusinė arba ant žemės neatsiranda sniego sluoksnis.

Atšalus orams, erkės apsigyvena po dirvožemiu, kur šilčiau, ir laukia palankių orų.

„Šiuo metu erkių nėra gausu, tačiau jų yra. Dar lapkričio pradžioje atlikus erkių gausos stebėjimą, uostamiestyje užfiksuota 12 kraujasiurbių viename kilometre, tik neseniai buvo jaučiama minusinė temperatūra, todėl dirvožemis dar nespėjo įšalti. Vasarą atliekant tokį stebėjimą, galima aptikti mažiausiai keletą dešimčių erkių viename kilometre“, – aiškino NVSC atstovė.

M. Žigutienė pabrėžė, kad šaltuoju metų laiku erkių elgsena nėra pakitusi, jos ir toliau kelia grėsmę žmonių sveikatai ir išlieka pavojingų ligų nešiotojomis.

Žiemą joms įsisiurbti į žmogaus odą tampa sunkiau, kadangi dažniausiai dėvima saugi apranga.

Klaipėda išsiskiria savo klimatu, čia šiluma jaučiama ilgesnį laiką, palyginus su kitomis šalies vietovėmis. Todėl uostamiestyje didesnė tikimybė, prasidėjus žiemai, aptikti šį pavojingą gyvį.