Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame posėdyje. Toliau byla bus nagrinėjama sausio pabaigoje, posėdžiai joje suplanuoti iki balandžio.

Siekiant pašalinti neaiškumus ir prieštaravimus, pasikeitus teisėjams nuo lapkričio buvo apklausti septyni specialistai, kurie byloje yra pateikę skirtingus vertinimus apie Kuršių marių sąsiaurio ekologinę būklę, taršą, aplinkai padarytą žalą.

Iš pradžių teismui paaiškinimus pateikė ir į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kurie parodymus byloje davė ir išvadą pateikė ikiteisminio tyrimo metu.

Pagal šių specialistų išvadą buvo paskaičiuota galima žala aplinkai ir pareikštas civilinis ieškinys. Anot teismo, specialistai patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir teigė, kad šiais parodymais galima vadovautis.

Kaltinamos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ atstovo prašymu teismas taip pat išklausė specialistų ataskaitą dėl galimai bendrovės išleistų nepakankamai išvalytų nuotekų įtakos Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo pablogėjimui.

Šių specialistų pateikti vertinimai skiriasi nuo Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitos.

Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.

Tarp kaltinamųjų yra pagrindinis „Grigeo“ grupės savininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai ir kiti asmenys.

Gamtai padarytą žalą nustatęs Aplinkos apsaugos departamentas bendrovei baudžiamojoje byloje yra pateikęs daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą įtarus, kad į Kuršių marias patekdavo nevalytos gamybinės nuotekos, o su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Tuomet įtarta, jog įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido ne vienerius metus.