Jos pateiktais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, palyginti su tuo pačiu metu 2023-iaisiais, 2024-ųjų sausį–rugsėjį Lietuvos užsienio prekybos mediena deficitas sumažėjo penktadaliu iki 3,1 mlrd. eurų.

Medienos ir jos gaminiai sausį–rugsėjį sudarė 11,1 proc. viso šalies eksporto – 0,4 proc. punkto daugiau nei prieš metus.

Vokietijos rinkoje lietuviškos medienos ir jos gaminių parduota už 371 mln. eurų (1,7 proc. mažiau nei tuo pat metu 2023 metais), Švedijos – 277 mln. eurų (8,4 proc. mažiau), Jungtinės Karalystės – 265 mln. eurų (3,1 proc. mažiau), Lenkijos – 242 mln. eurų (5,8 proc. daugiau), Norvegijos – 202 mln. eurų (8 proc. daugiau).

Per 2024 metų tris ketvirčius daugiausia medienos ar jos produktų importuota iš Lenkijos – už 360 mln. eurų (0,4 proc. daugiau), Latvijos – 186 mln. eurų (2 proc. mažiau), Vokietijos – 108 mln. eurų (0,5 proc. daugiau), Švedijos – 84 mln. eurų (7 proc. mažiau), Ukrainos – 75 mln. eurų (8 proc. mažiau).

Per devynis 2024-ųjų mėnesius iš Lietuvos eksportuota 1,35 mln. kubinių metrų apvaliosios medienos – 18 proc. daugiau nei tuo pat metu 2023 metais.

Į Lietuvą pernai sausį–rugsėjį importuota 22 proc. daugiau apvaliosios medienos, tačiau 12 proc. sumažėjo spygliuočių medienos importas.

Pjautinės medienos eksportas augo 14 proc. iki 832 tūkst. kubinių metrų, o importas – 1 proc. iki 434 tūkst. kubinių metrų.

Baldų per tris praėjusių metų ketvirčius eksportuota už 1,73 mln. eurų arba 3 proc. mažiau nei tuo pat metu 2023-iaisiais. Pagrindine baldų rinka išliko Vokietija, į kurią eksportuota 12 proc. visų lietuviškų baldų.

Tuo metu importuotų baldų vertė išaugo 3 proc. iki 266 mln. eurų. Daugiausia jų įsivežta iš Lenkijos – už 76 mln. eurų.