Atitinkami duomenys užfiksuoti šaliai griežtinant migracijos politiką po pernai kovą koncertų salėje „Crocus City Hall“ įvykdyto teroristinio išpuolio, per kurį žuvo daugiau nei 140 žmonių. Įtariama, kad šią ataką surengė Tadžikistano piliečiai, o atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.

„Teismo įsakymu iš Rusijos buvo išsiųsta daugiau nei 80 000 migrantų ir asmenų be pilietybės“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi antstoliais. Pasak TASS, 2023 m. buvo išsiųsta 44 200 žmonių.

Pranešime nepatikslinama išsiųstų asmenų tautybė, tačiau dauguma Rusijoje esančių migrantų yra darbininkai iš buvusių sovietinių respublikų Vidurio Azijoje. Įsakymas išsiųsti paprastai reiškia, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Rusiją penkerių metų laikotarpiui.

Po išpuolio „Crocus City Hall“ padaugėjo reidų prieš migrantus, o pareigūnai sugriežtino prieš migrantus nukreiptą retoriką. Rugsėjį parlamento pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad įstatymų leidėjai rengia 34 su migrantais susijusius teisės aktus, įskaitant įstatymus, kuriais siekiama sustabdyti šeimų susivienijimą ir uždrausti migrantams dirbti tam tikrą darbą. Kai kurie įstatymų leidėjai taip pat pasiūlė išsiųsti visus migrantus, kurie nekalba rusiškai.

Tačiau ekonomika yra priklausoma nuo migracijos, nes fiksuojama didelė demografinė krizė, o pastaruoju metu dėl karo Ukrainoje sumenko darbo jėga.

Rusija praeityje sušvelnino įstatymus, kad migrantams būtų lengviau gauti Rusijos pilietybę, tačiau natūralizuoti piliečiai dabar turi registruotis atlikti karo tarnybą, antraip jie rizikuoja prarasti savo pasus ir būti išsiųsti. Remiantis duomenimis, kuriuos praėjusiais metais paskelbė Rusijos valdžios institucijos, apie 10 000 natūralizuotų rusų prisijungė prie Ukrainoje kovojančių Rusijos pajėgų.