Nuolat persekiojo

Kai jis praėjusių metų sausį pakėlė ranką prieš žmoną ir dukrą, tai nebuvo pirmas kartas, tačiau moteris norėjo ir tikėjosi, kad bus paskutinis. Iš nuomojamų namų, kuriuose nuo karo Ukrainoje pradžios gyveno su vyru ir šešiais vaikais, ji išėjo vedina trimis dukromis. Du sūnūs ir jo dukra iš pirmos santuokos liko su tėvu.

Tačiau taip paprastai viskas nesibaigė. Baigėsi peilio dūriu moteriai į pilvą. Vėliau medikai konstatavo, kad nuo patirto sužalojimo ji galėjo mirti. Aiškindamas, kad nieko neprisimena apie įvykį, nes buvo išgėręs ir atsipeikėjo tik policijos pareigūnų pažadintas automobilyje, vyras nebuvo nuoširdus iki pat teismo nuosprendžio paskelbimo.

Šeimos tragedijos bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nerado smurtautojo kaltę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę, teismo nuomone, sunkino, kad žmoną sužalojo būdamas girtas, o tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas pabrėžė, jog nėra pagrindo lengvinančia aplinkybe laikyti, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, nes kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino tik priremtas byloje surinktų įrodymų ir nebuvo nuoširdus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė. Teisme aiškino, kad neatsimena, kaip peiliu dūrė žmonai, o ji esą „visko gali prišnekėti“.

Sukrečia, kad, sunkiai sužalojęs žmoną, vyras po dviejų parų sulaikymo buvo paleistas į laisvę skiriant švelnesnę kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Jis nepaisė teismo nurodymų nesiartinti prie žmonos ir mergaičių arčiau nei 50 m. Naudodamasis savo vyriška galia persekiojo moterį, nenustojo grasinti po sunkaus sužalojimo sveikstančiai žmonai, dar kelis kartus mėgino ją nužudyti. Skelbdamas nuosprendį teismas atsižvelgė į faktą, kad dėl tolesnio vyro terorizavimo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Jų – dar keturi.

Už sunkų šeimos nario sveikatos sutrikdymą ukrainiečiui skirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kaltinamojo gynėja apskundė teismo sprendimą, kaltę dėl provokavimo versdama moteriai.

Ar galima buvo išvengti moters fizinių ir dvasinių kančių, vaikų, bėgančių ieškoti parke tėvo sužeistos mamos, išgyvenimų? Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu moteris pasakojo, kad, kai paliko smurtaujantį vyrą ir išėjo iš namų, ne kartą buvo pastebėjusi, kad sutuoktinis ją persekioja, dėl to kreipėsi ir į policiją, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas.

Nepaisė draudimų

Praėjusių metų kovo 3-iosios vakarą ji išėjo pasivaikščioti į netoli namų Kaune esantį parką. Pamačiusi priešais artėjantį sutuoktinį, atkreipė dėmesį, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau paprašyta pasivaikščioti kartu su juo, sutiko – juk vieša vieta, metas nelabai vėlyvas.

Anksčiau jau girdėti vyro kaltinimai, kad ji turi kitą vyrą, nors moteris tikino esant kitaip, tapo pasivaikščiojimo leitmotyvu. Tiesa, trumpai. Staiga nieko nesakęs peiliu dūrė jai į kairės pusės pilvo sritį.

Susiėmusi už skaudamos vietos moteris pasileido bėgti tolumoje vaikštinėjusių žmonių link. Jis vijosi, mėgino sustabdyti, bet nesėkmingai, o pamatęs ją prie žmonių, pasišalino.

Kovo 6 d. teismo nutartimi jam buvo uždrausti artintis prie žmonos ir trijų mergaičių arčiau nei 50 m.

Tačiau naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir terorizuoti jas vyras nevengė, nuolat kartodamas, kad „to, ko nepadarė iki galo, pabaigs iki teismo“. Jis tiksliai neįvardijo, ko, bet iš ankstesnių grasinimų buvo aišku, kad vyro siekis – nužudyti žmoną, skyryboms su kuria pareiškimą pats padavė dar vasarį.

Ukrainietis nuolat persekiojo žmoną. Užfiksuota per 50 atvejų, kai jis prie žmonos ir mergaičių namų, mokyklos, moters darbovietės tiesiogiai ir netiesiogiai grasino smurtu, primindamas apie save piešė stačiatikių kryžius.

Įpareigojimas nesiartinti prie žmonos ir mergaičių dar galiojo, kai pernai rugpjūčio pabaigoje jis atvažiavo prie žmonos ir mergaičių namo ir lyg niekur nieko, atrėmęs kopėčias į daugiabučio sieną ir pasiekęs balkoną, pateko į butą. Rankoje vyras laikė lenktinį peilį.

Tuo metu žmonos nebuvo namuose, tad agresija ir grasinimai sumušti skriejo mergaičių atžvilgiu, galiausiai vyras juos įvykdė – tyčia stumdė, tampė už plaukų, spardė. Gindamasi viena mergaitė įkando vyrui į ranką. Jau žinodama apie tai, kas vyksta namuose, moteris lėkė iš darbo namo, butą rado kruviną, o vyras buvo jau pasišalinęs.

Pozicija: Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nerado smurtautojo kaltę lengvinančių aplinkybių. Regimanto Zakšensko nuotr.

Išpuoliai nesiliovė

„Štai tu ir papuolei! Aš tave, kale, vis tiek papjausiu!“ – grasindamas artinosi prie žmonos. Rankoje laikė lenktinį peilį ir jau atrodė, kad įvykdys savo planą, tačiau peilio atlenkimo mechanizmas užstrigo ir grasinimų įvykdyti nepasisekė.

Kitas, galima sakyti eilinis, išpuolis vyko ir vaikų akivaizdoje. Persigandę, nežinodami, kaip elgtis, jie sėdėjo automobilyje ir vylėsi geriausio, kai aplink tėvas su peiliu rankoje vaikėsi mamą.

Vyras žinojo, kad kažkada ikiteisminis tyrimas dėl kovo mėnesį sužalotos žmonos bus perduotas teismui. Vargu ar nujautė, kad teismas skirs griežtą 6,6 metų laisvės atėmimo bausmę. Naudodamasis laisve ir tuo, kad skirta švelni kardomoji priemonė, sistemingai persekiojo žmoną ir vaikus.

Faktiškai per visus keturiolika bendro gyvenimo metų ukrainiečių šeimoje pasitaikydavo konfliktų, tačiau be peilių, kumščių, smurto. Konfliktai vykdavo tik žodžiu, pora pasipykdavo ir susitaikydavo.

Tam tikri bendro gyvenimo epizodai, paaiškėję ikiteisminio tyrimo metu, galėjo signalizuoti, kad poros santykiai braška. Netrukus po vestuvių vyras, kuris jai atrodė stiprus ir patikimas, tapo valdingas ir nuožmus. Atsiskleidė ir žmonai nepriimtinų intymių santykių poreikis.

Papriekaištavęs, kad jų intymūs santykiai tapo nuobodūs, ėmė reikalauti grupinio sekso malonumų, palydėdamas grasinimais smurtu ar išeiti pas kitą moterį. Ji pasakojo, kad stengėsi visaip išsisukinėti nuo tokių pokalbių, bet bijojo tiesiai pasakyti „ne“, bijojo, kad jis iš tikrųjų ims ir paliks ją, išeis pas kitą moterį, o ji liks viena su vaikais.

Neslėpė, kad buvo abejonių, ar tikrai tai bus taip nemalonu, kaip atrodė iš karto, kol nepabandė. Norėjo ir išsaugoti šeimą, ir kad jos vyras būtų patenkintas ir laimingas. Deja, vyro norų tenkinimu šeimos tragedijos nepavyko išvengti.

Patikėjo savimi

2022 m. jie atvyko kaip pabėgėliai į Lietuvą. Moteris tikėjosi, kad Lietuvoje, kur bus daug įvairių rūpesčių, kur jos vyras neturės daug pažįstamų, jo bandymai priversti ją užsiimt seksu trise liausis. Be to, jiems atvykus į Lietuvą, jis turėjo įvairių sveikatos problemų, todėl ji beveik buvo patikėjusi, kad nuolatinė prievarta jos atžvilgiu – jau praeityje.

Moteris apsiriko. Prisimena, kad maždaug 2023 m. pabaigoje, kai daugmaž pasitaisė vyro sveikata, jis susirado nuolatinį darbą, kai daugelis rūpesčių, susijusių su persikėlimu į Lietuvą, išsisprendė, jis vėl pradėjo kalbėti apie seksą trise.

Jai buvo sunku pasakyti, iš kur atrado savyje jėgų ir drąsos atsisakyti tokio reikalavimo. Gal turėjo įtakos, kad persikėlė į kitą šalį, pamatė, kad net ir neturėdama savo namų, kažkaip gali pragyventi su visais vaikais. Galbūt pagaliau suprato, kad tai niekada nesibaigs, ir griežtai atsisakė grupinio sekso pasiūlymo.

Dažnesni konfliktai šeimoje, kabinėjimasis prie vaikų, irzlumas, dažnesnis girtuokliavimas tapo šeimos kasdienybe. Tyrėjams moteris prasitarė sulaukusi grasinimų, kad jis padarys jai ir jos vyresnei dukrai ką nors bloga, jei ji nesutiks. Namuose pradėjo kilti įtampa ir moteris vis labiau ėmė bijoti dėl savęs ir vaikų.

Šeimoje augo šeši vaikai. Abiem ši santuoka buvo ne pirma. Moteris turėjo dukrą, augino žuvusios sesers dukrą. Vyras taip pat turėjo dukrą. Bendri poros vaikai buvo trys – du berniukai ir mergaitė.

Po pernai sausį įvykusio konflikto moteris paliko namus su trimis mergaitėmis. Vyro dukra liko su juo, o futbolo treniruotėje buvusių berniukų paskubomis iš namų lekiančiai moteriai nepavyko pasiimti. Vėliau vyras berniukus pavertė savo bendrininkais, kartu kūrė planus, kaip ir kada pakenkti atskirai gyvenančiai mamai.

Vaikai kankinosi

Per ikiteisminį tyrimą buvo apklausti ir vaikai. Tik vienas iš jų pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe neliudyti prieš šeimos narius. Kiti vaikai papasakojo ne tik tai, ką matė, bet ir ką jautė. Byloje užfiksuoti vaikų prisiminimai šiurpina: „Visą laiką gyveno baimėje, bijojo eiti ir į mokyklą, ir į parduotuvę, nes bijojo išeiti iš namų, bijojo, kad jis gali užpulti ir padaryti ką nors blogo. Į mokyklą pradėjo eiti tik tada, kai jį sulaikė. Iki to bijojo ir pasikeisdamos su sese saugojo mažąją.“

Berniukams tėvas aiškino, kad mama jų nebemyli, išėjo pas meilužį, juos metė. Su mama likusios mergaitės patvirtino, kad jis neleido mamai pasiimti berniukų, juos nuteikė prieš mamą.

„Mama nuolat liepdavo užtraukti užuolaidas, kad jis pro langus nematytų, ką jos daro. Jos visada žinojo, kad jis kieme ir jas stebi. Būdamas kieme, jis dažnai mamai skambino ir kalbėjo visokius necenzūrinius dalykus... Jis dažnai grasindavo mamai, bet ji negirdėjo, nes mama neleido jai to klausytis, bet ji suprasdavo viską. Yra tik girdėjusi, kad jis grasino, kad ją pagaus, išveš į mišką ir parduos kitiems vyrams, – taip skamba mergaičių parodymai. – Jis ant mamos rėkė dėl visko, dėl menkniekių. Matė, kad jis mamai rankomis mušė į įvairias kūno vietas. Ji puolė mamą ginti ir jis jai mažiausiai 20 kartu sudavė į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis ir įvairiais buities daiktais, mama bandė jį nuo jos atitraukti ir jis tuo pat metu ir jai sudavė panašiai tiek  smūgių. Ji nuo jo smūgių pargriuvo, galva trenkėsi į sieną ir buvo praradusi sąmonę.“

Viena iš mergaičių prisipažino, kad jis ne tik jai grasino, kad muš, užmuš, bet ir mušė.

Jo dukra iš pirmos santuokos po šeimos konfliktų išvyko gyventi pas savo mamą, tačiau neliko šių įvykių nuošalyje. Tėvas neįvertino, kad dukros telefonas susietas su jo elektroniniu paštu ir jo rengiamas planas atsiskleidžia.

Mergaitė atkreipė dėmesį į pranešimą, kad vyras jau gali atsiimti užsisakytą peruką. Ji tiksliai nežinojo, kam jam perukas. Mergaitė apie tai pranešė Lietuvoje tėvo keršto bijančiai pamotei. Tyrėjams paaiškino, kad taip rašė, nes tėtis perspėjo, kad jis pabaigs tai, ką pradėjo. Mergaitė pagalvojo, kad tėtis gali peruku pasinaudoti, jei vis dėlto įvykdys grasinimą nužudyti žmoną. Kratos metu šviesių plaukų perukas buvo rastas.

Komentaras

Kristina Mišinienė

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė

Dar ilgai ši neįtikima smurto istorija mums neduos ramybės – teisminiai procesai tik įsibėgėja, smurtautojo padarytos žaizdos tik gyja, o klausimų, kuriuos norėtume užduoti atsakingoms tarnyboms, vis daugėja.

Ar kas nors rūpinasi karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikų psichologine sveikata? Neapykantos, persekiojimo procesai šioje šeimoje neišsivystė per savaitę ar mėnesį – vaikai visą laiką buvo šalia, buvo liudininkai to baisaus smurto užtaiso, kuris sprogo bandymais „papjauti tą kalę“. Dar daugiau, vienas iš vaikų šiuo metu atskiroje byloje figūruoja kaip nukentėjusysis, mat pasipainiojo tėvui po ranka, kai šis eilinį kartą brovėsi į butą „nužudyti tą“.

Negali būti, kad niekas mokyklose nepasidomėjo, nepaklausė šio nemažo vaikų būrio, kaip jie gyvena namuose, kokios jų bėdos, rūpesčiai.

Gal reikėtų temą apie vaikų, kaip smurto liudininkų, būseną pradėti nuo to, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VVTAĮT) jau sulaukusiam įtarimų dėl bandymo nužudyti žmoną vyrui atidavė mažamečių sūnų laikinąją globą.

Bandėme aiškinti atsakingoms darbuotojoms, kad tai absoliutus, tiesiog nusikalstamas neprofesionalumas iš jų pusės, kad padariniai berniukų psichikai bus ilgalaikiai. Ir šiandien, kai smurtautojas jau nuteistas, skauda širdį skaitant vaikų parodymus: „Tėvelis apie mamą sakė baisius žodžius, aš juo tikėjau“, „Jis rodė peilius, žadėjo ją papjauti, sakė, kad ji to pati prisiprašė“.

Teisme visi klausėmės aršios smurtautojo gynybos, jo advokatei aiškinant, kad nukentėjusioji pati kalta dėl visų įvykių, ji smurtą pati išprovokavo, subadyta nenumirė, o va teisiamojo ji taip ir neatsiprašė! Kauno apygardos teismo garbei turime pasakyti, kad visi šie absurdiški išvedžiojimai buvo atmesti.

Kristina Mišinienė. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.

O kaip dėl teigiamos darbdavių charakteristikos žmogui, kuris vos netapo žudiku? „Kautros“ vadovai nerausdami gyrė „gerą darbuotoją“, vežiojusį keleivius tarpmiestiniu transportu.

Galvojame, kad, pasibaigus visiems teisminiams procesams, nuteistas smurtautojas bausmę atlikti turėtų savo šalyje, kurioje šiuo metu taip trūksta karių, tad tada ne žmonos parke tykotų, o tikro priešo mūšio lauke.