„Deja, kaip sistema nesame pasiruošę vėlesniam pensiniam amžiui. Vis dar turime pagyvenusių žmonių diskriminaciją, kurie nesusiranda darbo, turime prarastą sveikatą, nes darbo vietos vis dar nesaugios  ir negalime užtikrinti, kad žmogus nuo pat pirmo darbo iki 65 metų išlaikytų savo sveikatą. Daugelyje darbų jau 50 plius negali dirbti“, – kalbėjo ministrė.  

Nuo šių metų sausio toliau ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti – šiemet į pensiją galės išeiti 64 metų ir 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų bei 8 mėnesių moterys. Būtinasis stažas, iš dalies lemiantis pensijos dydį, auga iki 34 metų.  

Nuo šių metų sausio toliau ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti (...). Būtinasis stažas, iš dalies lemiantis pensijos dydį, auga iki 34 metų.  

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai ilginti pensijos amžių jį susiejant su žmonių gyvenimo trukme.

2023 metų pradžioje Prancūzijoje kilus aršiems debatams ir protestams dėl prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) plano padidinti pensinį amžių, buvo įsiplieskusios  diskusijos ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tada ramino, kad nėra svarstymų ilginti pensijos amžių.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė siūlė užuot svarsčius idėją ilginti pensijos amžių, koncentruotis į sveiko gyvenimo trukmės ilginimą.

2018 metų vasarą Lietuvos bankas teigė, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių. Tuometinis finansų ministras Vilius Šapoka neigė valdžios planus didinti pensijos amžių.

Vidutinė senatvės pensija šiemet didėja maždaug 73 eurais ir pasiekė 673 eurus, o pensija su būtinuoju stažu – 81 euru, iki 721 euro.