Dangaus kūnai mums grasina, (kai kas suserga angina),

Gal pasaulio pabaiga, gal niekinga kometa?

Bėkim griūkim ir bijokim, (indėlių neatiduokim).

Bet kauniečiam nebaisu, matėm prastesnių laikų!

“K. energija” stipri, pabaiga jiems nebaisi

Kol kometos krenta žyra, pinigėliai gausiai byra,

Šilumą mes jums patieksim (gabalėlį atsirieksim),

Paslaptinga sutartis, mokestėlius tyliai rys.

Krenta garsiai sutana, popiežiui visko gana,

Sveikata jo per prasta, neužtruks šilta vieta,

Palikuonių daug klanų, bažnyčioj daug tarnų,

Vatikanas lauks visų, ir baltukų, ir juodų...

Europėjam, viską švenčiam, „Valentinas“ pokši kamščiais,

Gėlininkai rankom trina, kam rožytę, kam jazminą,

Tu ateik pusę penkių, nes ilgiau... nebegaliu...

Ir prie Soboro jaukaus, daug porelių susiglaus...

Krantas tavo taip toli.. Panemunė išdidi..

Garsiai pyškino sprogdino, tik pamiršo.. lagaminą..

Tad kauniečiai gerbiami, suksit ratą kniaukdami,

Dar ilgai ir neprasmingai, nes lėšų kaip visad stinga..

Nepriklausomas esu, ir tą dieną aš švenčiu,

Netupėkit namuose, yr Kaune laisva dvasia,

Susitikit ir kaimyną, su kuriuo tu kandai blyną,

Ta data Mums taip svarbi, tad atšvęskime visi!!!