Birželio pradžioje sukaka lygiai trisdešimt metų nuo tos dienos, kai lietuvaitei Rasai Prascevičiūtei Maskvoje buvo atlikta unikali abiejų kojų replantacijos operacija.  Operacija, kurios iki šiol nepakartojo absoliučiai niekas. Šiuolaikiniai mikrochirurgai teigia, kad nors medicina  nuo tų laikų padarė stulbinamą pažangą, pakartoti gydytojo Ramazio Datiašvilio žygdarbio jie nesiryžtų.

Traktorine žoliapjove tėvo nupjautos, šaldyta žuvimi apdėtos ir, skubant į ligoninę pamirštos vaiko kojos...  Skubus skrydis į Maskvą kariniu lėktuvu... Ir galiausiai unikali operacija,  kuri, sugedus mikroskopui,  vyko pusiau prieblandoje.  Tai tik keletas faktų iš  neįtikėtinos Rasos Prascevičiūtės gelbėjimo operacijos, kuri įvyko 1983-iųjų birželį.  Nors laiko prabėgo išties nemažai, aistros nerimsta. Visagaliais vadinami šiuolaikiniai  mikrochirurgai  tuometę R. Datiašvilio operaciją vadina stebuklu ir... avantiūra. Visi „KK2 penktadienio" apklausti mikrochirurgai sutartinai tvirtino: jeigu nuo nelaimės būtų praėję 12 valandų (kaip buvo Rasos atveju),  prisiuvinėti vaikui kojų jie nesiryžtų.

Operacijos sėkmė būtų neįsivaizduoja, nes medicina teigia, kad   jau po trijų valandų prasideda negrįžtami procesai. Ir tik vienintelis R. Datiašvilis, kuris šiuo metu yra gerbiamas Amerikos chirurgas, išgirdęs „KK2 penktadienio" žurnalistų klausimą pasakė: taip, aš ir vėl operuočiau.

Jau rytoj laidoje „KK2 penktadienis" unikalus legendinės istorijos dalyvių susitikimas. Rasa Prascevičiūtė-Sept, kartu su dukrele Ilijana, į jį atvyko net iš Vokietijos. Ten Rasa dabar gyvena, turi šeimą. Tačiau  šiomis dienomis baisioji vaikystės patirtis atgimė ir vėl: juk tuojau birželis, o Rasos dukrytei – lygiai tiek pat metų, kaip kad buvo Rasai, kai nutiko nelaimė.

Prieš kurį laiką savo gyvenimą Vokietijoje sukūrusi Rasa nebeturi daug sąsajų su Lietuva. Todėl šįkart į Vilnių atvykusiai Rasai teko apsistoti viešbutyje.