Kiti metai didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkesni nei manyta anksčiau. Su didžiausiais sunkumais artimiausiu metu susidurs JAV ekonomika, o Didžioji Britanija, Airija bei Ispanija, šiuo požiūriu, yra labiausiai pažeidžiamos valstybės Europoje.

Iš besivystančių rinkų, pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos. Tokie vertinimai pateikti „Swedbank" analitikų parengtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje.

„Pasaulis jau daug sumokėjo už skolinimo burbulu paremtą finansų krizę. Didžiosios valstybės viena po kitos rengia finansų sistemos gelbėjimo planus, kuriuose imamasi visų priemonių, kokių reikės (kaip svarbiausių sistemai bankų nacionalizavimas) jų finansų rinkoms apsaugoti.  Ši krizė savo gilumu gerokai pralenkia bet kurią praėjusio dešimtmečio krizę. Tačiau joje įžvelgiu ir teigiamų pasekmių - visų pirma turto kainų infliacija paremto skolinimo eros pabaigą, apsivalymą nuo blogai valdančių riziką finansinių institucijų, geresnį finansinio sektoriaus reguliavimą bei didesnį pasitikėjimą juo, ir galiausiai, ne tokį spontanišką, bet kur kas nuosaikesnį ir ilgalaikiškesnį pasaulio ekonomikos augimą ateityje", - sako banko Lietuvoje Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.

Banko analitikai pastebi, kad atsinaujinus suirutei pasaulio finansų rinkose, netikrumas dėl pasaulio ekonomikos ateities yra gerokai išaugęs.

„Ši krizė iš tiesų yra dvigalvė: viena vertus pasitikėjimo krizė pasaulinėje finansų sistemoje užsuko kapitalo „kranelius" ir tokiu būdu stabdo bet kokią plėtrą, kita vertus, mes turime vartojimo krizę didžiosiose pasaulio ekonomikose - JAV, Europoje, Australijoje, Kanadoje, Japonijoje ir pagaliau toje pačioje Kinijoje. Derinys yra ypač pavojingas, kadangi reikšmingai sustiprina neigiamą įtaką bendram pasaulio ūkio augimui. Mažesnė išteklių paklausa iš JAV ir Europos jau spaudžia naftos ir kitų išteklių kainas žemyn. Visa tai tiesiogiai persiduoda energiją eksportuojančioms šalims, kurios buvo įpratusios iš to gyventi", - sako T. Andrejauskas.

Anot jo, nors dabartiniai bazinių palūkanų mažinimai, indėlių garantijos ir planai perimti probleminį finansinių institucijų turtą kol kas iki galo nenuramino finansų rinkų, bendri valstybių bei centrinių bankų veiksmai yra svarbus žingsnis siekiant stabilumo finansų rinkose.

JAV Fed, ECB, Anglijos, Kanados ir Švedijos centriniai bankai sumažindami bazines palūkanų normas 0,5 procentinio punkto pasiuntė svarbų signalą, kad bus imamasi visų priemonių, jog pasitikėjimas finansų rinkose būtų atstatytas.

„Tenka pripažinti, kad, norint nuraminti masinę psichozę finansų rinkose, šiuo metu šie veiksmai yra būtini. Tačiau skiriant tokias milžiniškas sumas savo finansų sistemoms gelbėti, didžiosioms šalims yra ypač svarbu taikyti ir tikruosius ligos gydymo metodus, t. y., sustiprinti finansinio sektoriaus reguliavimą, paskatinti finansinio sektoriaus restruktūrizaciją bei užtikrinti mažesnę priklausomybę nuo išorinio kapitalo", - komentuoja T. Andrejauskas.

Blogėjanti padėtis pasaulio rinkose žemyn stumia ir žaliavų kainas. „Swedbank" analitikai prognozuoja, kad žaliavos dar pigs.

„Dėl lėtėjančio pasaulinio vartojimo žaliavų kainos jau reikšmingai nukrito. Tai ypač gerai iliustruoja nafta, kurios kaina per keletą mėnesių nuo aukščiausio 150 JAV dolerių už barelį taško krito žemiau 80 dolerių už barelį. Visai realu, kad kitų metų pradžioje naftos kaina bus apie 50-60 USD už barelį", - pastebi T. Andrejauskas.

Analitikai trumpalaikėje perspektyvoje neprognozuoja ir kitų žaliavų kainų augimo.

„Metalai, maisto produktai, kitos žaliavos, skaičiuojant JAV doleriais, nuo aukščiausio taško vidutiniškai atpigo apie 17 proc. Mes laikomės nuomonės, kad, kaip ir nafta, kitos pagrindinės žaliavos, ypač naudojamos industrinėje gamyboje, turėtų toliau kristi", - sako T. Andrejauskas.

Lietuvai, kaip energijos importuotojai, tokios išteklių kainų tendencijos bus tik į naudą, kadangi reikšmingai sumažins mūsų infliaciją.