Kirgizijos prezidentas Kurmanbekas Bakijevas sutiko atsistatydinti ir paliko šalį, įsitikinęs, kad jo šalininkų skaičius kažin ar didesnis už gimtojo kaimo gyventojų skaičių.

Tolesnis tremtinio likimas bus sprendžiamas, prižiūrinti ESBO, Kazachstano teritorijoje, o jo išvykimas atveria kelią į nuosavybės perdalijimą etninių ir klanų nesutarimų draskomoje valstybėje.

Kol sutiko su tremtimi, 60 metų prezidentas savaitę buvo dešimties automatais ginkluotų apsaugininkų saugomas daugiausia savo gimtajame kaime Kirgizijos pietuose.

K.Bakijevas pabėgo iš sostinės balandžio 7 dieną, kai opozicija šturmu paėmė vyriausybės pastatus. Per neramumus žuvo 84 žmonės, šimtai buvo sužeisti. Paėmusi valdžią opozicija reikalauja teisti K.Bakijevo giminaičius ir jį patį, sakydama, kad būtent jis sankcionavo kraujo liejimą, ir kaltindama juos daugybe ekonominių nusikaltimų.

Ketvirtadienio vakarą, kai Oše priešininkai privertė jį bėgti iš savo paties surengto mitingo, K.Bakijevas išskrido į Kazachstaną. Iki to laiko, sakė agentūros "Reuters" šaltinis, K.Bakijevas spėjo atsistatydinti.

Kazachstano URM atstovas patvirtino, kad K.Bakijevo lėktuvas nutūpė Taraze - Kazachstano mieste, esančiame netoli senos su Kirgizija, maždaug už 300 km nuo Biškeko ir už 1 500 km nuo Kazachstano sostinės Astanos.

Iki Kirgizijos lyderio, kuris prieš penkerius metus gavo valdžią panašiomis aplinkybėmis ir privertė bėgti į Rusiją tuometinį prezidentą Askarą Akajevą, apsisprendimo vyko jo derybos su opozicija, per kurias, kaip manoma, K.Bakijevui buvo suteiktos saugumo garantijos.

"Aš dar nemačiau, bet neva yra dokumentas, kurį pasirašė (Kirgizijos laikinosios vyriausybės vadovė Roza) Otunbajeva ir kuris neva garantuoja mano saugumą, net jeigu aš iš čia kur nors išskrisiu", - sakė K.Bakijevas.

Žibalo revoliucija

Ketvirtadienio vakarą laikinosios vyriausybės lyderė Roza Otunajeva iš karto paskambino Rusijos premjerui Vladimirui Putinui, kuris pirmasis iš pasaulio lyderių de facto pripažino naują Kirgizijos valdžią , sakė jo sekretorius spaudai Dmitrijus Peskovas.

"Per pastarąją valandą (įvyko pokalbis)", - sakė jis praėjus maždaug pusantros valandos, kai buvo sužinota apie K.Bakijevo pabėgimą. Su pačiu K.Bakijevu V.Putinas kalbėjosi diena anksčiau.

"Apsvarstė situaciją respublikoje", - sakė D.Peskovas ketvirtadienį, atsisakydamas tolesnių komentarų.

Rusija, kuri varžosi su JAV dėl įtakos regione ir karinio buvimo Kirgizijoje, griežtai neigia savo sąsajas su pastarąja revoliucija.

Tačiau, pasak D.Peskovo, ketvirtadienio vakarą taip pat įvyko V.Putino pokalbis telefonu su Astanoje esančiu (Kazachstano prezidentu Nursultanu) Nazarbajevu, apie tai, "kaip stabilizuoti padėtį regione".

K.Bakijevo atsistatydinimą ir Rusijos dalyvavimą sprendžiant jo likimą V.Putino atstovas atsisakė komentuoti.

Viena diena anksčiau Rusijos premjeras pažadėjo naujajai Kirgizijos valdžiai, atvažiavusiai pas jį į Maskvą, draugystę ir 50 mln. dolerių, taip pat parduoti degalų ir tepalų bei grūdų sėjai.

Atskridęs į Biškeką JAV atstovas iškėlė ne mažiau jautrų Kirgizijai klausimą - kaip bus aprūpinama žibalu Amerikos oro pajėgų bazė Manase, kurią K.Bakijevas mainais už Maskvos finansinę pagalbą žadėjo uždaryti, bet galiausiai paliko nuomos sąlygomis.

Opozicija kaltina K.Bakijevą ir jo šeimą gaunat neteisėtą pelną iš degalų oro pajėgų bazei tiekimo sutarčių.

"Jeigu dėl šių sutarčių yra kokių nors nuogąstavimų, JAV vyriausybė pasirengusi juos peržiūrėti ir būti skaidri (šiuo klausimu)", - sakė JAV valstybės sekretorės padėjėjas Robertas Blake'as spaudos konferencijoje

Maždaug tuo pačiu laiku Kirgizijos valstybinio turto ministerija pranešė, kad atšauks dviejų energetikos bendrovių - "Severelektro" ir "Vostokelektro", taip pat "Kyrgyztelekom" privatizavimo rezultatus.

Anksčiau naujieji valstybės lyderiai sakė, kad esant K.Bakijevui šie aktyvai neteisėtai ir "pusvelčiu" parduoti jam artimoms bendrovėms, ir žadėjo atkurti teisingumą.

Analitikai nuogąstauja dėl įtampos eskalavimo į nuskurdusius žemdirbyste besiverčiančius pietus ir turtingiau gyvenančią šiaurę pasidalijusioje, 5,3 mln. gyventojų turinčioje Kirgizijoje, kuri pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo buvo gavusi lyderį K.Bakijevą iš pietinės dalies. Šalyje taip pat yra etninių nesutarimų tarp kirgizų ir gausios išeivijos iš Uzbekijos tankiai gyvenamame Ferganos slėnyje šalies pietuose.

ESBO, kuriai dabar vadovauja Kazachstanas, pavadino K.Bakijevo atsistatydinimą "svarbiu žingsniu", padedančiu "užkirsti kelią pilietiniam karui Kirgizijoje".

Prašo sudaryti komisiją

Einanti Kirgizijos laikinosios vyriausybės vadovės pareigas Roza Otunbajeva prašo tarptautinę bendriją sudaryti tarptautinę nuversto šalies prezidento Kurmanbeko Bakijevo veiksmų tyrimo komisiją, penktadienį pranešė jos pirmasis padėjėjas Edilis Baisalovas.

R.Otunbajeva kalbėjosi telefonu dėl to su Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pirmuoju pavaduotoju.

Pasak E.Baisalovo, šalies vadovybė per tarptautinius pokalbius telefonu iškėlė klausimą sudaryti JT globojamą tarptautinę komisiją, kuri ištirtų buvusio Kirgizijos prezidento atsakomybę per pastaruosius įvykius šalyje.

E.Baisalas spaudos konferencijoje pridūrė, kad "buvęs prezidentas pareiškė pasiryžimą priimti tarptautinės komisijos sprendimą su visais padariniais".

Kirgizijos laikinosios vyriausybės vadovės padėjėjas pareiškė, atsakydamas į vieną žurnalistų klausimų, kad "jeigu Bakijevas neketina slėptis Afganistano Boro Boro kalnuose, tai tarptautinė bendrija jį suras ir patrauks atsakomybėn".

NVS šalis ištiks Kirgizijos likimas?

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Kurmanbeko Bakijevo atsistatydinimas buvo svarbus žingsnis, leidęs sustabdyti kraujo liejimą šioje šalyje.

Atsakydamas į Rusijos žurnalistų klausimus Brazilijoje D.Medvedevas pabrėžė, kad siekiant sureguliuoti dabartinę politinę krizę Kirgizijoje "teko dalyvauti įvairiausioms politinėms jėgoms iš įvairių šalių".

"Ne todėl, kad mes norėjome kištis į šią situaciją, tai kiekvienos valstybės suverenus reikalas, bet reikėjo išvengti kraujo liejimo, viskas galėjo baigtis pilietiniu karu ir valstybės skilimu į dvi dalis", - sakė D.Medvedevas.

Jis vylėsi, jog "šis scenarijus šiuo metu atmestas, taip pat dėl to, kad buvęs prezidentas atsistatydino".

Atsakydamas į klausimą, ar gali Kirgizijos scenarijus pasikartoti kitose NVS valstybėse, D.Medvedevas pabrėžė, kad "viskas įmanoma ir kitose teritorijose, jeigu žmonės nepatenkinti valdžia, o valdžia nededa būtinų pastangų, kad paremtų žmones, spręstų jų svarbiausias problemas".

"Toks scenarijus gali pasikartoti bet kur tuo metu, kai valdžia praranda ryšį su liaudimi", - sakė jis.