Toli gražu ne kiekvienas žino, kiek benamių gyvūnų utilizuojama Lietuvoje per metus. Ne, ne sergančių ar sužalotų – tiesiog „atliekamų“, nes jų yra per daug.

Remiantis viešai skelbiama statistika, Lietuvoje per metus sunaikinama daugiau kaip 100 tonų turėjusių būti naminių, o tapusių "gatviniais", augintinių. Juk „patogiai“ nutylima tiesa, kad gyvūnus iš gatvių surinkę gydo, slaugo ir iš tikrųjų namų ieško tik keletas vadinamųjų „no-kill“ (liet. nežudyti, t. y., namų nesuradę gyvūnai nemigdomi) prieglaudų, viena iš jų – „Lesė“.

O didžioji dauguma iš gatvių surenkamų beglobių keliauja ne į mylinčių naujų šeimininkų glėbį, o į anapusinio pasaulio nežinią. Lietuva kol kas nesugeba suvaldyti augančio benamių gyvūnų skaičiaus. Tai iš dalies siejasi su tuo, kad užsienyje seniai pripažintas šios problemos sprendimo būdas – sterilizacija/kastracija – mūsuose klaidingai vis dar laikomas gyvūno žalojimu.

Už tai, kad kas dieną galabijami nieko niekam bloga nepadarę gyvūnai, netiesiogiai atsakingas kiekvienas žmogus, kuris leidžia jiems veistis. Deja, šioje situacijoje nėra „teisingo varianto“. T. y., neveislinių gyvūnų prieauglis arba užkasamas ir paskandinamas (vaikai, paklauskite bobutės kaime, kur pernykščius septynis kačiukus padėjo), arba išdovanojamas draugams ir pažįstamiems – tačiau tai taip pat blogai, nes tik ką gimę padarėliai užima vietas, kurias turėtų užimti į gatves išmetami beglobiai. Tai jiems iš pradžių reikia surasti namus, o tik tada didinti populiacijos skaičių.  Pagalvokite – ar sėtumėte papildomai dešimtis hektarų bulvių, jei matytumėt, kad turimos ir niekam nenaudojamos pūva rūsyje?

„Lesė“ yra viena iš gyvūnų globos organizacijų, ypač besirūpinančių beglobių gyvūnų sterilizacija/kastracija (toliau straipsnyje – "sterilizacija"). Ši organizacija jau ne pirmi metai vykdo benamių kačių populiacijos kontrolės programą "Pagauk – Sterilizuok – Paleisk", kuri gimė ir yra seniai vykdoma tokiose labiausiai pažengusiose Senojo Žemyno šalyse, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir t.t. Programos metu sugautas benames kates apžiūri veterinarai, ligos atveju gydo, paskiepija, sterilizuoja ir paleidžia atgal. Taip užkertamas keliamas jų dauginimuisi, vykdoma užkrečiamų ligų prevencija, švelninamas gyvūnų elgesys.

Sakysit, o kuo čia dėtas mano augintinis – jis juk ne beglobis? Ne, tačiau jo prieauglis – potencialiai taip. Dėl šios priežasties visi „Lesės“ dovanojami gyvūnai prieš tai sterilizuojami, arba su naujaisiais šeimininkais pasirašoma sutartis, įpareigojanti juos tai padaryti (tokiu atveju taikomos didelės nuolaidos, nes dalį sterilizacijos kainos apmoka organizacija). Deja, tačiau mūsų visuomenė dar nėra pakankamai išprususi šiuo klausimu ir nenori mokytis iš Europos ir JAV patirties. Dažnas sterilizaciją nepagrįstai suvokia kaip gyvūno žalojimą, „ėjimą prieš gamtą“. Lygtai mažų kačiukų ir šuniukų mėtymas po griovius, šiukšlių konteinerius, jų skandinimas ar gyvų laidojimas gamtos dėsniams nenusikalsta. Lygtai tai, kad žmonės nuolatos mėto savo augintinius į gatves, kur jie dauginasi, valkatauja ir tampa sadistų aukomis, vyksta būtent taip, kaip motulė gamta surėdžiusi.

Seniai savo augintiniais pasirūpinę atsakingi šeimininkai jums papasakotų, kad iš sterilizacijos ir jie patys daug naudos gavo. Gyvūnai neberujoja ir „nebemorčiauja“: jie ne tik nebekankinami hormonų audrų (staugia, miaukia ir bėga katės ir šunys ne todėl, kad, kaip žmonės, yra išsiilgę kūniškų malonumų, o todėl, kad nepakeliamai įkyriai skamba biologinis, giminę pratęsti kviečiantis žadintuvas), bet nebekankina ir šeimininkų. Baigiasi teritorijos žymėjimai, baisus katinų šlapimo kvapas, staugimai naktimis ir lipimai ant durų. Neretai augintiniai pasidaro ir švelnesni.

Sterilizacija duoda naudos ne vien gyvūno šeimininkams, bet, paneigiant plačiai paplitusią ir nepagrįstą nuomonę, ir pačiam augintiniui. Dingsta dėl hormonų poveikio atsirandantis emocinis nestabilumas, vietoj tikros psichologinės kankynės braižantis apie uždarytas duris, aplanko ramybė. Be to, ne daug kas iš skeptikų žino, kad sterilizacijos metu iš reprodukcinių organų labai dažnai pašalinami dideli cistų kiekiai, apie kuriuos šeimininkai net neįtaria (apie šiuos auglius išsiaiškinti galima tik tokios operacijos metu).

Galiausiai, kalbant apie sterilizaciją, būtina paminėti ir dažnai taikomą, tačiau gyvūnui be galo žalingą jos pakaitalą, kuris beveik visada anksčiau ar vėliau sukelia rimtus jo sveikatos sutrikdymus – kontracepciją. Bet kuris profesionalus veterinaras, kuriam rūpi ne iš parduodamų vaistų gaunamas pelnas, o gyvūno gerovė, jums patvirtins, kad tokie medikamentai yra labai kenksmingi. Jų naudojimas labai dažnai sukelia pūlingą gimdos uždegimą, o susirgimo vėžiu galimybę padidina keliasdešimt kartų. Galų gale, taupieji gali išsitraukti skaičiuotuvus ir paskaičiuoti, kas yra ekonomiškiau – ar vieną kartą ir visiems laikams sumokėti šiek tiek didesnę sumą, ar per kiekvieną "morčių" iki gyvūno gyvenimo galo pirkalioti nepigius vaistus.  

Juk kartais gyvūnai nesterilizuojami ir dėl kitos – daug buitiškesnės – priežasties: tokios veterinarinės procedūros kainuoja, ir ne visi tam turi atliekamų lėšų. Dėl šios priežasties gyvūnų globos organizacija „Lesė“ pradeda akciją, kurios tikslas – ne tik viešinti informaciją apie sterilizaciją/kastraciją ir jos naudą, bet ir suteikti galimybę kastruoti arba sterilizuoti savo augintinį nepalyginamai pigiau (daugiau informacijos apie kainas rasite interneto puslapyje www.lese.lt [5]).

Kaune programa vykdoma bendradarbiaujant su veterinarinėmis klinikomis "Kaivana", esančiomis Veiverių g. 91 (Aleksoto rajonas, tel. registracijai: 337022) ir Baltų pr. 41C (Šilainių mikrorajonas, telefonas registracijai: 233223): (atvykusių bus prašoma užpildyti trumpą anketą). Labai kviečiame visus pasinaudoti šia „Lesės“ ir veterinarų suteikiama galimybe ir pakviesti ja pasinaudoti pažįstamus, draugus ar gimines. Pasirūpindami savo augintiniais, palengvinkite savo pačių gyvenimą ir likimą tų, kurie dar tik beldžiasi į šį pasaulį, tačiau jau yra nelaukiami, nenorimi ir liūdno likimo ženklu pažymėti.