Marijampolės savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Vyriausybę ir į Švietimo ir mokslo ministeriją, kad būtų inicijuotos teisės aktų pataisos, leidžiančios kaimo teritorijoje esančioms vidurinėms mokykloms turėti ne dvi, kaip reikalaujama akreditavimo sąlygose, o tik vieną vienuoliktą klasę, rašo „Lietuvos žinios“.

Pasak jų, vykdant gruodžio pabaigoje pasirašytą švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymą dėl vidurinio ugdymo programų akreditavimo tvarkos, jau iki 2015 metų rajone nebeliks nė vienos vidurinės mokyklos.

Esą jei šiuo metu esamose dviejose Marijampolės rajono vidurinėse mokyklose - Igliaukos Anzelmo Matučio ir Liudvinavo Kazio Borutos - per trejus metus nepavyks sukomplektuoti po dvi vienuoliktas klases, jos nebeatitiks vidurinio ugdymo programų akreditavimo kriterijų ir bus reorganizuotos į pagrindines. Tačiau ir šios, jei nebus tam tikro skaičiaus mokinių, būtų visai uždarytos arba joms vėl prireiktų ieškoti papildomo finansavimo.

Išlygos leisti formuoti po vieną vienuoliktą klasę numatytos tik pasienio ruožuose ir nevalstybinėse mokyklose. Visos kitos, nesuformavusios dviejų vienuoliktųjų klasių, atsidurs už borto.

Nuo Igliaukos iki Marijampolės -apie 20 kilometrų, o nuo Liudvinavo - maždaug 8 kilometrai. Reorganizavus šias mokyklas, vidurinio išsilavinimo siekiantiems mokiniams ir jų tėvams kiltų labai daug rūpesčių (būsto nuomos, transporto, maitinimo). Gerokai padidėtų ir savivaldybės išlaidos mokiniams pavėžėti.

Apskaičiuota, kad vien Liudvinavo Kazio Borutos mokyklos 11-12 klasių mokinių pavėžėjimo išlaidos per metus savivaldybės biudžetą patuštintų apie 60 tūkst. litų. Tačiau susisiekimo bėdų neišspręstų nė geltonasis autobusiukas.

„Aukštesnių klasių mokiniai mokosi pagal individualų tvarkaraštį, todėl visiems tinkamų maršrutų organizuoti paprasčiausiai neįmanoma“, - bėdas dėstė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Laimutė Jakevičienė.

Tuštėjančias pagrindines mokyklas savaip pasišovė gelbėti Alytaus rajono valdžia. Kad kaimo vaikams nereikėtų toli važiuoti į kitas vietoves, nuspręsta jas prijungti prie didesnių, turinčių daugiau mokinių. Suskaičiuota, kad vien pernai į Alytaus rajono mokyklas atėjo pora šimtų moksleivių mažiau, anksčiau vidutiniškai tiek mokydavosi vienoje vidurinėje mokykloje. Dėl tokio spartaus tuštėjimo valstybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų joms išsilaikyti nebeužtenka. Vien šiais metais savivaldybė iš savo biudžeto mokykloms turės skirti per milijoną litų. Alytaus rajono merija dėl to net mažina kultūros, komunalinio ūkio ir kitų sričių finansavimą.

Anot Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko, sujungus mokyklas bus sutaupyta nemažai lėšų ir išsaugotos mažos mokyklos.

„Kuo anksčiau imsimės prijungimo, tuo ilgiau išlaikysime švietimo įstaigas kaimuose“, - sakė meras.

Jau įvyko pirmieji rajono vadovo ir Švietimo skyriaus vedėjo Rimanto Židanavičiaus susitikimai su kaimo pagrindinių mokyklų kolektyvais, mokinių tėvais. Anot Nemunaičio pagrindinės mokyklos direktoriaus Vido Rekešiaus, tokie žingsniai neišvengiami.

Švietimo skyriaus vedėjo R.Židanavičiaus teigimu, per pastarąjį dešimtmetį rajone jau uždaryta keliolika mokyklų. Tėvams ir mokytojams kiekvienos ugdymo įstaigos uždarymas dažniausiai sukeldavo neviltį ir pasipriešinimą