Lietuva, kartu su Švedija ketinanti tiesti elektros tiltą Baltijos jūros dugnu "NordBalt", kol kas nežino, kaip finansuos savo dalį šiame projekte.

Energetikos viceministras Romas Švedas BNS sakė kol kas negalintis pasakyti, iš kokių šaltinių Lietuva finansuos jungties statybą.

"Projekto kofinansavimas yra klausimas, kurį reikia išspręsti, o gandų aš nekomentuosiu. Pinigų trūksta visur - ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fonde, ir jungtims, ir naujai atominei elektrinei. Todėl finansavimo klausimas yra labai aktualus ir mums tikrai bus sunku jį išspręsti ekonomikos sunkmečio sąlygomis", - BNS sakė R.Švedas.

Pasak neoficialių, bet patikimų šaltinių, be maždaug 65,5 mln. eurų (226 mln. litų) Lietuvai teksiančių Europos Sąjungos lėšų, likusią dalį - mažiausiai apie 210 mln. eurų (725 mln. litų) - valstybė turės finansuoti pati.

Neoficialiomis BNS žiniomis, apie 100-150 mln. eurų jungties statybai anksčiau buvo numatyta skirti iš Ignalinos AE uždarymo fondo, dar tiek pat yra deponuota nacionalinės energetikos bendrovės "Leo LT" sąskaitoje. Tačiau pastarąją įmonę likvidavus, kaip norėtų Vyriausybė, šių pinigų neliktų, o iš IAE fondo jų taip pat nebežadama skirti.

Tikimasi, kad Europos Komisija pagal Lietuvos, Latvijos ir Švedijos šią savaitę pateiktą bendrą paraišką skirs 175 mln. eurų (604 mln. litų) paramos maždaug 2-2,5 mlrd. litų vertės elektros tilto projektui. Sprendimas turėtų būti aiškus šių metų rudenį.

Iš bendros sumos 44 mln. eurų (151,9 mln. litų) turėtų tekti Latvijai vidaus tinklams tiesti, o 131 mln. eurų (452,3 mln. litų) - jungčiai tarp Švedijos ir Lietuvos. Šią sumą lygiomis dalimis turėtų pasidalyti Lietuva ir Švedija, nes pastaroji, BNS žiniomis, nenori kurti bendros įmonės, kaip planuota anksčiau.

R.Švedas BNS nei patvirtino, nei paneigė informacijos, kad bendra įmonė nebus steigiama: "Yra sutarta, kad bus steigiama bendra trišalė įmonė ir aš nekomentuoju, kas ko nori ar nenori".

Pasak šaltinių, sutartis su EK dėl pinigų skyrimo turėtų būti pasirašyta kitų metų pradžioje, o rangovai atrinkti ir sutartys su jais pasirašytos iki 2010-ųjų pabaigos - tuo metu Lietuva jau turėtų turėti apie 46 mln. eurų (apie 158 mln. litų) savų pinigų.

ES pinigai projekto vykdytojus turėtų pasiekti tik 2014 metais.

Projektą, kaip skelbta, įgyvendins trijų šalių energetikos bendrovės - "Lietuvos energija", Latvijos bendrovė "Latvenergo" ir Švedijos "Svenska Kraftnat".

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemas planuojama sujungti iki 2016 metų pavasario, nutiesiant apie 350 km ilgio kabelį Baltijos jūros dugnu su elektros energijos keitiklių stotimis abejose šalyse.