Ekonomikos sunkmetis kai kuriuos draudimo bendrovių klientus privertė griebtis suktybių. Dažniausiai su draudimo išmokomis susijusių aferų objektu tampa automobiliai. Su panašiomis tendencijomis susiduriama ir ekonominių sunkumų kamuojamoje Latvijoje. Tačiau įdomu tai, kad šioje šalyje, skirtingai negu Lietuvoje, pradangintas automobilis nepanaikina finansinių įsipareigojimų.

Sukčiaujančiųjų gerokai daugiau

Kaip skelbia "Lietuvos draudimas", per praėjusius metus bendrovės specialistai išaiškino rekordiškai daug bandymų neteisėtai gauti draudimo išmokas. Jų skaičius, palyginti su 2008 metais, padidėjo 75 proc. Iš 272 nustatytų sukčiavimo atvejų 212 buvo susiję su privalomojo vairuotojų atsakomybės ar kasko draudimu.

Pasak "Lietuvos draudimo" Kompleksinių žalų direktoriaus Gyčio Matiuko, dažniausiai automobilių savininkai bandė inscenizuoti automobilių vagystes ir klastoti avarijų aplinkybes, rečiau - bandė apdrausti automobilį ar vairuotojo atsakomybę jau padarius avariją.

Panaši situacija ir Latvijoje. Kaip teigė „BTA draudimo" Žalų reguliavimo departamento vadovė Karolina Karpova, per praėjusių metų 9 mėn. Latvijoje veikiančioje bendrovėje nagrinėti 127 atvejai dėl pavogtų automobilių. Per 2008-ųjų metų 9 mėn. nagrinėti 83 tokie atvejai. Latvijoje veikianti "BTA draudimas" bendrovė skaičiuoja, kad per 10 praėjusių metų mėnesių neteisėtai buvo bandyta gauti draudimo išmokų už 1,2 mln. latų.

Dingsta apdrausti automobiliai

G.Matiukas taip pat papasakojo, kaip atrodo dažniausiai pasitaikančios apgavystės, kurias tenka narplioti bendrovės specialistams. Tarp su kasko draudimu apdraustais automobiliais susijusių sukčiavimo būdų populiariausi trys.

Vienas jų: automobilis, kuris yra atgabentas iš JAV sąvartynų, skendęs potvyniuose ar tiesiog  anksčiau sudaužytas avarijoje taip, kad jo remontuoti neverta, yra apdraudžiamas kasko draudimu. Vėliau šis automobilis dingsta. Policijoje registruojama vagystė, o draudimo bendrovei pateikiamas prašymas atlyginti žalą.

Antras būdas: nusikaltėlių grupuotės nariai "superka" Lietuvos rinkoje draustus automobilius ir išgabena juos iš šalies, dažniausiai – į Rusiją, kuriuos ten išparduoda. Tuo metu šalyje esantys grupės nariai, sulaukę tinkamo momento, rašo pareiškimą policijai dėl vagystės, kuriame nurodo, kad automobilis buvo pavogtas prie kavinės ar dingo po nakties. Užregistravus įvykį policijoje, lieka kreiptis į draudimo įmonę dėl žalos atlyginimo. Jei automobiliai neturi paklausos net ir Rytuose, tai dažnai būna inscenizuojama vagystė, o pačios transporto priemonės išardomos dalimis.

Pasak G.Matiuko, labai populiarus būdas yra transporto priemonės detalių dingimas, pavyzdžiui, lempos, veidrodėliai, navigacijos sistema, ratai, oro pagalvės ir kt. Tokios mašinos paprastai būna tiesiog išrinktos garaže, o vėliau inscenizuota vagystė bei surašytas pareiškimas policijai dėl detalių vagystės. Po to viskas surenkama atgal, o automobiliu toliau važinėjama.

Latvijoje apsukti draudikus sunkiau

Latvijoje pradangintas automobilis ne visada padeda pabėgti nuo finansinių įsipareigojimų ar lengvai pasipelnyti. Jeigu automobilis dingsta ar yra nepataisomai sunaikinamas, jo savininkui skiriama identiška transporto priemonė.

"Kilus nors mažiausiam įtarimui, draudikas patirtą žalą gali atlyginti "natūra”, o ne pinigais, pavyzdžiui, suteikia turėtam automobiliui identišką transporto priemonę - identiško modelio, kainos, gamybos metų, komplektacijos, ridos", - pasakojo K.Karpova.

Pasak jos, taip sukčiaudamas žmogus nieko nepasiekia ir situacija nepasikeičia: toliau reikia mokėti lizingo įmokas, prarandama rizikos suma, kuri vidutiniškai sudaro 5-20 proc. draudimo sumos vidurkio. Be to, taip jis rizikuoja sugadinti ne tik savo „kredito istoriją“ ir būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Bando klastoti avarijos laiką

Tarp su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu susijusių apgavysčių dominuoja tokie atvejai, kai draudimo sutartis sudaroma po eismo įvykio, po to klastojamas įvykio laikas. Paprastai avarijos kaltininko automobilis nebūna apdraustas ir įvykį sukėlęs vairuotojas bando tartis su nukentėjusiuoju. Kai žmogus "iš gailesčio" avarijos kaltininkui sutinka klastoti deklaracijos dokumentą, jis tampa nusikaltimo bendrininku. O už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, pažymėjo "Lietuvos draudimo" atstovas.

Kita sukčiavimo sritis: inscenizuotos senų automobilių avarijos arba imituojamos avarijos, sustatant seniau sudaužytus automobilius. 

Pasak G.Matiuko, žalų ekspertai naudoja metodus, pagal kuriuos atsekti, prieš įvykį ar po jo sudaryta draudimo sutartis, nėra sudėtinga. Nėra sudėtinga apklausti liudininkus, nustatyti transporto priemonių ar mobiliųjų telefonų judėjimo vietą ir laiką.