Kaune ketvirtadienį iškilmingai paminėta Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje susirinko ne tik politikai, Seimo nariai, bet ir Kauno įgulos karininkų ramovės atstovai, buvę tremtiniai.

„Tai šventinė diena. Ji  primena Lietuvos valstybės kelią – sunkų, skausmingą, bet visgi laimingą, kadangi per kančias mums pavyko iškovoti laisvę“, – kalbėjo buvęs tremtinys Vaclovas Sakalauskas.

Miesto meras Andrius Kupčinskas teigė, kad kasmet rugpjūčio 23-ioji minima labiau prisimenant Baltijos kelią, o ne skaudų Ribentropo-Molotovo paktą. „Ši diena reiškia vienybę, todėl susikibkime rankomis ir parodykime, kad vis dar nepraradome jos“, – ragino meras.

Beje, sakydamas kalbą jis kelis kartus padarė klaidą – minėjo, kad Baltijos kelias vyko prieš 25-erius metus, nors pasaulyje plačiai nuskambėjusi akcija, kai gyvų žmonių grandinė nusidriekė per Lietuvą, Latviją ir Estiją, įvyko 1989 metais.

15 metų Sibire išgyvenusi kaunietė Regina Levandauskienė nepamiršta šios istorinės datos. „Tuomet nupiešus mažytę Lietuvos vėliavą buvo sodinama į kalėjimą. Džiaugiuosi, kad dabar drąsiai švenčiame mūsų valstybei svarbius minėjimus“, – sakė ji.

Buvusi tremtinė apgailestavo, kad į minėjimą beveik nesusirinko jaunimo. Anot jos, jaunajai kartai praverstų patriotinis auklėjimas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus vadovas Juozas Savickas prisiminė vieno kunigo sakytus žodžius: „Laisvė yra tokia atsakomybė, kad kartais ji tampa nepakeliama našta“. Jo nuomone, ne visi žmonės moka gyventi „neuždaryti narve“, todėl dažnai skundžiasi, jog ne tokios laisvės norėjo.

Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Preikšaitė susirinkusiems atliko patriotinių dainų. Prie Nežinomo kario kapo buvo padėta gėlių.