Muzikos klausytis ar įsigyti mėgstamos grupės albumą galima neišeinant iš namų vienu kompiuterio pelės klavišo paspaudimu. Vos po kelių sekundžių mėgstamą dainą jau turėsite savo kompiuteryje. Nepaisydami to, žmonės vėl ima domėtis vinilinėmis plokštelėmis ir negaili joms nemažų pinigų.

Piratų plokštelės nedomina

Viena seniausių šalyje vinilinių plokštelių parduotuvių – "Thelonious". Ši parduotuvė sostinėje veikia jau beveik 17 metų. Jos įkūrėjas Vitalijus sako per tą laiką matęs visą garso įrašų evoliuciją: žmonės perėjo nuo vinilinių plokštelių prie kasečių, paskui prie kompaktinių diskų, o dar vėliau prie MP3 formato. Tačiau dabar vėl grįžta atgal.

Visgi dėl viena Vitalijus neabejoja: kas nelegaliai siunčiasi muziką iš interneto, toliau ją siųsis. Žinoma, vieni tai daro dėl to, kad neturi pinigų vinilinei ar kompaktinei plokštelei įsigyti, tačiau kiti tokį muzikos gavimo būdą pasirinko sąmoningai.

"Šios situacijos nepakeisi. Bet, manau, ateina momentas, kai tu supranti, kad neturi jokios kolekcijos. Turi tik vieną diską ir kelias dešimtis gigabaitų kompiuteryje", – teigė jis.

Tad tokie apčiuopiamą muzikos kolekciją panorę turėti melomanai pastaruoju metu atsigręžė į nedideles vinilinėmis plokštelėmis prekiaujančias parduotuves ir jose palieka nemenkas pinigų sumas. Retesnės originalios plokštelės kaina gali siekti ir kelis šimtus litų.

Analoginis įrašas mielesnis

Valerijus įsitikinęs, jog žmogus sukurtas taip, kad nuolatos jaučia norą ką nors kolekcionuoti, turėti hobį.

"Yra žmonių, kurie kolekcionuoja knygas, pašto ženklus, dar ką nors. Aš manau, kad čia lygiai tas pats. Anksčiau tie, kurie kolekcionavo vinilines plokšteles, labai sunkiai perėjo prie diskų", – prisiminė Valerijus. Jis pasakojo, kad daugelis patikėjo tuo, kas buvo žadėta, kai atsirado kompaktinis diskas: garso kokybė bus tokia pat gera, bet pats daiktas užims mažiau vietos.

"Laikui bėgant mes matome, kad mūsų ausis geriau priima analoginį garsą. Juk yra labai didelis skirtumas tarp to, kaip skamba analoginis įrašas ir kaip skaitmeninis. Daug žmonių tai girdi", – mano Vitalijus.

Parduotuvės "Vinilo studija" savininkas Artūras Franckevičius taip pat pritaria, kad analoginis įrašas žmogaus ausiai malonesnis, dėl to, vertindamas garso kokybę, renkasi vinilines plokšteles.

Pagrindiniai skirtumai

"Kiti mus vadino kvailiais, kai sugalvojome pardavinėti plokšteles. Bet tada darėme eksperimentą. Mes turėjome diską iš Amerikos, tai buvo bliuzo atlikėjo Roberto Cray albumas. Vadinamasis auksinis. Tai diskas su aukso sluoksniu, todėl garso kokybė geresnė. Taip pat turėjome tokią pačią vinilinę plokštelę. Atsimenu, stovėjome šešiese ir tiesiog klausėme. Naudojome paprastą techniką. Pirmiausia uždėjome groti diską. Kadangi diskas auksinis, buvo justi, kad garsas geresnis, spalvingesnis. Paskui uždėjome paprastą plokštelę. Iš karto pastebėjome, kad yra skirtumas. Nuo to laiko mes visi esame už plokšteles", – dalijosi prisiminimais Vitalijus.

Jis prisipažino, kad pats dažniausiai turi ir diską, ir tokią pačią plokštelę. Namuose klausosi tik plokštelių, o kompaktinių diskų – automobilyje. "Per radiją niekada nieko gero neišgirsi", – paaiškino.

Klasikos sugrįžimas

Pirmąją vinilinių plokštelių populiarėjimo bangą Valerijus prisimena praėjus maždaug trejiems metams nuo parduotuvės atidarymo, apie 1999 m.

"Pačiais pirmaisiais metais mes dirbome be vinilinių plokštelių, pardavinėjome tik diskus. Tada pasirodė pirmieji užsieniečiai, kurie pradėjo ieškoti konkrečių plokštelių. Lietuviai tuo metu iš esmės išnešė jas visas į rūsį. Vinilines plokšteles tada buvo galima pirkti už kapeikas", – pasakojo Valerijus.

A.Franckevičius sakė, kad parduotuvėje vinilinių plokštelių dairosi paties įvairiausio amžiaus žmonės – ir paaugliai ir septyniasdešimtmetį perkopę melomanai.

Naujos prastesnės

Dabar viskas labai pasikeitė. Išaugo ne tik plokštelių poreikis, bet ir jų kainos. Be to, vinilinės plokštelės vėl pradėtos leisti.

"Vinilines plokšteles leidžia daugybė įmonių. Bet su naujomis plokštelėmis ne viskas taip gerai, kaip gali atrodyti", – patikino Vitalijus.

Jis tvirtino, kad daugelis naujų vinilinių plokštelių gamintojų, pastebėję sugrįžusį populiarumą, tiesiog siekia kuo greičiau užsidirbti pinigų. Naujos plokštelės, kuriose įrašyta sena muzika, dažniausiai būna sukuriamos perrašant muziką iš kompaktinio disko, nes originalių juostinių įrašų nebėra išlikę. "Skamba labai blogai", – teigė Vitalijus.

Jam pritaria ir A.Franckevičius. Jis svarstė, jog naujai išleistų plokštelių garso kokybė blogesnė galbūt ir dėl to, kad gaminant plokšteles taikomos prastesnės technologijos, naudojamas prastesnis plastikas, o įrašo grioveliai įspaudžiami ne taip giliai, kaip tai buvo daroma seniau.

"Aš geriau pirksiu seną originalą ir sumokėsiu didelius pinigus, bet turėsiu geros kokybės įrašą", – teigė pašnekovas.