Kinai po aštuntfinalio žaidynių Lietuvos rinktinei greičiausiai pavydėjo ne tik pergalės. Tribūnose žaidėjus drąsino maždaug aštuonios dešimtys aistruolių, kurių balsai ir gerai surepetuotos skanduotės turėjo priversti Kinijos žaidėjus pasijausti labai vienišais.

Vėliavas atėmė apsauga

Lietuvos krepšinio sirgaliai į Pasaulio krepšinio čempionatą Stambule atvyko su visa amunicija – vėliavomis, perukais, dainininko Ozzy, vilkinčio lietuviškais marškinėliais, popieriniu maketu, ir gausybe būgnų.

Tiesa, juos į "Sinan Erdem" areną įsinešti nebuvo paprasta – reikėjo gerokai pasiderėti su apsauga. Neleista įsinešti ir kai kurių sirgalių vėliavų. "Liepė palikti tas, kurios buvo su užrašais, nes nežino, kas ten gali būti parašyta", – apsaugos draudimus aiškino Egidijus. Nelengva buvo ir kartu sueiti į vieną sektorių. Siekdami to visi kovojo savais ginklais: kas mirksėjo mėlynomis akimis apsaugininkams, kas bandė įsmukti gudrumu ar skolinosi bilietus.

Lavina balsus

Lietuvos rinktinės pergalė aistruoliams nebuvo netikėta. Tiesą sakant, jiems būna tik netikėti pralaimėjimai. "Negalima sakyti "reikėtų laimėti". Reikia sakyti – laimėsim!" – įtikinėjo Egidijus.

Komandos palaikymo grupė, atrodo, padarė viską, kad prisidėtų prie rinktinės pergalės: vyrai iš vakaro nesiskuto, visi dėvėjo tuos pačius marškinėlius, su kuriais pergalė buvo iškovota bent kartą, o svarbiausia – iš vakaro repetavo dainas. "Krepšininkai prieš varžybas tikriausiai masažuojasi, o mes balsus atstatinėjame", – pasakojo Egidijus.

Po tiek metų praktikos aistruoliai gerai žino, kuo ir kaip reikia skalauti burną, kad perrėktų priešininko komandos gerbėjus.

"Mama man prieš varžybas sako: vaikeli, tik nerėk taip baisiai, arenos vis tiek neperrėksi. O aš štai ir perrėkiau", – džiaugėsi Sandra. Beje, ši mergina, dar žinoma Sandrutės, arba Mažės vardu, lyg ir yra laikoma sirgalių komandos talismanu. Tai, kad taps čempionato laimės nešėja, ji paskelbė dar prieš pusmetį, besirengiant kelionei į Turkiją. O tuo, kad Mažė nemelavo – visi įsitikino po pirmųjų rinktinės pergalių.

Suvienijo rinktinė

Ruoštis išvykai į Turkiją aistruoliai pradėjo jau lapkritį: rašė prašymus sutaupytoms beveik trijų savaičių atostogoms, pirko bilietus, užsakinėjo viešbučius ir autobusus. "Čia atvyko tikrieji sirgaliai", – užtikrino Egidijus. Lietuvoje dauguma jų remia skirtingus krepšinio klubus, bet meilė nacionalinei komandai suvienija net "Lietuvos ryto" ir Kauno "Žalgirio" aistruolius.

"Žinoma, kartais patraukiame vienas kitą per dantį. Pavyzdžiui, vienas ("Žalgirio" sirgalius – red. past.) manęs paklausė, kaip man patinka šita spalva", – rodydamas į savo žalius marškinėlius pasakojo Egidijus.

Nacionalinės komandos sirgaliai trumpam pamiršta ne tik klubus, kuriems simpatizuoja, bet ir užimamas pareigas. Čia išnyksta ribos tarp skirtingų amžiaus grupių, socialinio ar finansinio statuso. Visus suvienija aistra, atributika ir viltys. "Tiesą sakant, nelabai mes ir žinome, kas kuo užsiima už arenos ribų, atsimename vieni kitų vardus, ir to užtenka", – sakė Egidijus.

Su turkais – lietuviškai

Ką jie veikia tomis dienomis, kai Lietuvos rinktinė nežaidžia? "Prieš rungtynes apsilankėme grupės "U2" koncerte Stambule, kartais važiuojame į paplūdimį, apžiūrime miestą, einame į muziejus", – apie laisvą sirgalių laiką pasakojo Sandra. Apskritai aistruoliai gyvena maždaug tokiu ritmu: švenčia pergalę arba jai ruošiasi iki ryto, pramiegoję pusryčius keliasi ir eina į miestą. Na, o vakare – į areną. Sako, kad pavalgyti kartais ir pamiršta.

Didesnių komunikacinių nesklandumų susidūrus su vietos gyventojais sirgaliams nekilo. Sako, kad su turkais susišneka ženklais arba net... lietuviškai. To liudytojais tapo ir dienraščio žurnalistai. Nurodymus, kur eiti, sėsti ir kiek laukti, sirgaliams davė lietuviškai šnekantis Mehmetas. Kas jis, niekas tiksliai negalėjo pasakyti. Atsieit, senas Sėklos pažįstamas.

Laukia finalo

Po lietuvių pergalės aštuntfinalyje rinktinės gerbėjai neišsiskirstė, bet ir nepasiliko žiūrėti Brazilijos ir Argentinos varžybų.

Susėdę į du autobusus jie išskubėjo prie krepšininkų viešbučio – padėkoti sportininkams už pergalę. Rinktinės žaidėjų teko laukti ilgiau nei valandą. Galiausiai pasirodę krepšininkai trumpai pasišnekučiavo su sirgaliais, išdalijo autografus, įsiamžino ir grįžo ilsėtis atgal į savo kambarius.

Į savo viešbučius grįžo ir sirgaliai. Tik vargu, ar ilsėtis. Reikia daug repetuoti ir lavinti balsą – juk šiandien laukia ketvirtfinalis, o bilietus jie turi įsigiję ir į finalą.