Jau beveik šimtmetį nesutariančios tautos bando tirpdyti priešiškumo ledus. Turkija ir Armėnija, kurios nepalaiko diplomatinių ryšių, trečiadienį sutarė dėl dvišalių santykių normalizavimo gairių.

"Šalys sutarė dėl išsamaus plano, kaip normalizuoti dvišalius santykius, kad būtų patenkintos abi pusės", – rašoma pareiškime, padarytame pasibaigus už uždarų durų vykusioms deryboms, kurioms tarpininkavo Šveicarija.

Retos derybos tarp dviejų kaimynių, kurių santykius temdo kruvina praeitis, įgijo pagreitį praėjusį rugsėjį, kai Turkijos prezidentas Abdullah Gülas su istoriniu vizitu atvyko į Jerevaną stebėti futbolo rungtynių.

Opiausias vykstančių derybų klausimas yra įnirtingas šalių ginčas, ar per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijoje vykdytos masinės armėnų žudynės buvo genocidas.

Turkija atsisako užmegzti diplomatinius santykius su Armėnija, nes Jerevanas vykdo aktyvią tarptautinę kampaniją, kad masinės armėnų žudynės būtų pripažintos genocidu. Būtent šiandien Armėnija mini masinių armėnų žudynių, kurias vykdė turkai 1915–1917 m., metines. Teigiama, kad Turkijos respublikos pirmtakės valdžios paliepimu buvo išžudyta 1,5 mln. armėnų.

Ankara griežtai atsisako tai vadinti genocidu ir sako, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne ką mažiau turkų žuvo per pilietinius neramumus, kurie kilo, kai armėnai rytinėje Anatolijoje paėmė į rankas ginklus ir prisijungė prie įsiveržusios rusų armijos.

1993-iaisiais Turkija, palaikydama artimą sąjungininką Azerbaidžaną jo konflikte su Jerevanu dėl Kalnų Karabacho, uždarė sieną su Armėnija, suduodama skaudų smūgį šios skurstančios Kaukazo respublikos ekonomikai.

Balandžio 6 d. lankydamasis Ankaroje JAV prezidentas Barackas Obama paragino Turkiją ir Armėniją vesti dialogą ir pareiškė, kad derybos "labai greitai gali duoti rezultatų".