Prie Seimo rūmų užvakar surengtoje protesto akcijoje "Mūsų nebereikia?!" dalyvavęs muzikantas Andrius Mamontovas asmeniškai krizės nejaučia ir ragina nepulti į paniką.

Peilis šalies kultūrai

"Kalbos apie krizę yra gerokai sutirštintos. Kai kas tą daro net sąmoningai. Pavyzdžiui, darbdaviams vadinamoji krizė tapo pretekstu atleisti dalį darbuotojų ar mažinti jų atlyginimus", – svarstė A.Mamontovas.

Vis dėlto naujosios valdžios užmojai papildomai apmokestinti autorinius honorarus ir padidinti PVM tarifą kultūros sektoriui muzikantui atrodo nepamatuoti.

"Toks sprendimas man labai skaudus. Tai formalus žingsnis, nemąstant apie pasekmes. Tai peilis kultūrai, kurios padėtis Lietuvoje ir taip tragiška. Jei keli mokesčius, sukurk kultūros rėmimo programas, parenk paramos įstatymą. Tokie sprendimai duos atsakomųjų rezultatų: vieni veršis diržus, kiti ieškos landų, kaip nuslėpti mokesčius", – neabejojo A.Mamontovas.

Skaudina politikų požiūris

Ant kūrybinių darbuotojų pečių užkrovus sunkesnę mokesčių naštą menininkai esą niekur nedings – jie negali pabėgti nuo savo pašaukimo. Tačiau A.Mamontovą žeidžia neadekvatus naujosios Vyriausybės požiūris į meno žmones.

"Kūrybininkams negalima taikyti tų pačių principų kaip kitiems darbininkams ar verslininkams. Veiklos specifika visiškai kita. Mes įpratę matyti tik kūrybinės veiklos rezultatą. Tačiau ar kas nors susimąsto, kiek laiko reikia skirti geram, kokybiškam kūriniui? O juk už tą kūrybinį laiką, kai nemiegi naktimis, repetuoji, niekas nemoka. Honorarai, kuriuos menininkai uždirba, dažniausiai skiriami tam, kad atsipirktų laikotarpis, kai negauni jokių pajamų. Premjero ketinimai byloja, kad jam tai nesvarbu", – apgailestavo atlikėjas.

Krizė – natūralu

Menininkai nuolat gyvena finansinės rizikos epicentre. Solidus uždarbis dažniausiai atidedamas laikotarpiui, kai seksis prasčiau. "Vieną dieną užsidirbsi visiškai nemažai, tačiau vėliau gali būti absoliučiai tušti metai – laukiant įkvėpimo ar jaukinantis sėkmę", – muzikantų darbo specifiką apibūdino A.Mamontovas.

Atūžusį ekonomikos nuosmukį atlikėjas vertina filosofiškai. Girdi, perėjimas iš vieno etapo į kitą visada būna chaotiškas.

"Tai – ne pirmoji krizė pasaulyje. Krizės kartojasi. Tai – natūralus procesas. Todėl jį ir turėtume priimti natūraliai – kaip diena keičia naktį, naktis – dieną. Stebėtis, kad kilo krizė, naivu. Ekonomikos vadovėliuose yra sukaupta daug žinių ir išdėstyta patirtis, kaip išgyventi kritinius laikotarpius", – kalbėjo A.Mamontovas.

Pats ekonomikos vadovėlių jis dar neskaitė, tačiau džiaugiasi turintis žmoną ekonomistę.

Turėti tiek, kiek reikia

Savo įpročių A.Mamontovas keisti kol kas neketina. "Mano poreikiai niekada nebuvo grobuoniški ir pernelyg didžiuliai. Laikausi principo, kad ir kiek turėtum pinigų banko sąskaitoje, vis tiek ryte užtenka išgerti vieną puodelį kavos. Nors gyventum dvidešimties kambarių name, vis tiek miegotum tik viename jų. Visą gyvenimą stengiausi neturėti nieko, ko man iš tikrųjų nereikia – tik būtiniausius daiktus", – pasakojo A.Mamontovas.

Atlikėjas neseniai grįžo iš už Atlanto. Amerikoje jis praleido beveik mėnesį. "Žmonės ten gyveno kaip gyvenę. Yra problemų, kai kurie negali sumokėti paskolų, todėl apleidžia namus, tačiau padėtis nėra tragiška. Nedramatizuokime jos ir mes", – linkėjo A.Mamontovas.

Gintaras Kaminskas, 46 metų valstybės tarnautojas

Krizės nejaučiu nei truputėlio. Darbus abu su žmona turime, vaikai – irgi. Anūkės sveikos. Ko daugiau norėti? Be to, turime šiek tiek santaupų, nes visada gyvenome skaičiuodami. Pasverdavome savo lūkesčius ir galimybes. Mano atlyginimas artimiausiu metu nekils, bet ir mažėti neturėtų.

Rūta Baranauskienė, 24 metų bendrosios praktikos slaugytoja

Kol kas krizės nejaučiu. Manau, daugiau apie ją šnekama, nei ji realiai yra. Žmonės įbauginti. Kartais tas nerimas užkrečia ir mane, bet manau, jei dirbsime, stengsimės, išplauksime.

(SU KAPIŠONU) Arūnas Janušauskas, 35 metų lakūnas

Krizė mūsų galvose. Tikiu, ji žmonėms išeis tik į gerą. Nuosmukis išgrynina tai, kas tikrai svarbu. Kas nereikšminga, atsisijos. Išeitį visada galima rasti – nepražūsime.