Sodų ir garažų bendrijoms nusibodo rinkti iš savo narių rinkliavą už šiukšles. Jų pirmininkai nesupranta, kodėl šios funkcijos neatlieka Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC).

Rinkliavos rinkti nenori

Sodų bendrija „Švyturys“, kurioje yra 82 sklypai, už buitinių atliekų tvarkymą turi sumokėti per 6 tūkst. litų. Bendrijos pirmininkas Algimantas Krasauskas pasakojo, jog beveik visą sumą pavyko surinkti. Tačiau šeši sklypų savininkai atsisakė mokėti rinkliavą. A.Krasausko teigimu, susidariusi skola nėra didelė – 500 litų.

„Žmonės atsisakė mokėti, ir viskas. Prašėme KRATC, kad skolininkams išsiųstų atskirus lapelius, tačiau jie mums pasiūlė kreiptis į teismą ir išieškoti skolą. Nesuprantu, kodėl turime rinkti pinigus už juos. Tai ne mūsų darbas. Užmetė naštą, ir viskas. Su tokiomis bėdomis susidūrė visos sodų bendrijos. Kodėl negalima sąskaitos už šiukšles išrašyti sklypų savininkams?“ – klausė A.Krasauskas.

Skundą dėl galimai neteisėto rinkliavos už šiukšles skaičiavimo iš garažų bendrijos gavo ir Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba. Nustatyta, kad garažų ir sodininkų bendrijoms rinkliava nustatoma pažeidžiant teisės aktus.

Anot Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Kristinos Vintilaitės, bendrijos negali būti rinkliavos už komunalines atliekas mokėtojos. Miesto tarybos paprašyta pašalinti nustatytus pažeidimus.

Išeičių ieškoma

KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus vadovas Šarūnas Jonas Tamulis tvirtino, jog rinkliava yra vykdoma savivaldybės nustatyta tvarka.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Povilanskienė teigė, jog šiuo metu Vyriausybės atstovės raštas yra Juridiniame skyriuje.

„Laukiame jų atsakymo. Tada spręsime, ką daryti“, – tvirtino R.Povilanskienė. Š.J.Tamulis teigė, jog gruodžio 30 dieną vyksiančio tarybos posėdžio metu bus pateikta informacija apie situaciją.

„Konkrečių sprendimo būdų dar pasakyti negaliu. Turime laiko iki posėdžio. Informuosime tarybos narius apie tai, kaip bendrijoms sekasi rinkti rinkliavą, susitvarkyti su šia funkcija. Jei mokumas sieks 85 proc., tai būtų svarus rodiklis, kad susitvarko“, – tvirtino Š.J.Tamulis.

Drastiški sprendimai pakenktų

Tačiau, anot Š.J.Tamulio, drastiškiems sprendimams laiko nėra. Rinkliavos mokėjimo pranešimus už ateinančius metus KRATC turi išsiųsti iki sausio 20 dienos.

„Jei taryba nuspręstų, jog turime siųsti pranešimus sklypų savininkams, o ne bendrijai, tai darbuotojai turėtų suvesti savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis. Po garažais mokėjimo pranešimo nepadėsi“, – pabrėžė skyriaus vadovas.

„Mes bendrijoms stengiamės padėti išieškoti skolą. Ta paslauga joms nieko nekainuoja“, – aiškino Š.J. Tamulis.

Jo teigimu, jei sąskaitas reikėtų siųsti kiekvienam sodų bendrijos nariui, išaugtų sąnaudos, tačiau sakė negalįs pasakyti, kaip papildomos išlaidos paveiktų rinkliavos dydį.

Miesto valdžia yra nustačiusi, jog už vieną sodo sklypą savininkai turi mokėti 75 litus. Tačiau sodų bendrija visuotinio susirinkimo metu turi teisę koreguoti šį mokestį, atsižvelgdama, ar žmogus ten gyvena. „Švyturio“ sodų bendrijoje gyvenantys asmenys moka po 138, negyvenantys – po 69 litus.