„Vežk kokią tik nori mėsą, vis tiek visi sakys, kad lenkiška“, - atsiduso Kretingalėje esančios skerdyklos savininkas Vytautas Urbonas. Jo įmonė į Klaipėdos turgus tiekia daugiausiai skerdienos.

"Nesmardinsi kaimynams"

Apsipirkti turgavietėje neretai atgraso mintis, jog čia įsigysi tik lenkiškos mėsos.

Tačiau taip nėra. Anot Naujojo ir Senojo turgų vadovų Liudo Butauto ir Ramutės Kubilienės, dabar prekiaujama tik Lietuvoje užaugintų gyvulių skerdiena.

Prekeiviai taip pat privalo naudotis skerdyklos paslaugomis. Klaipėdos rajone jų yra dvi - „Agrovet“ ir V.Urbono. Jos įsikūrusios viena šalia kitos Kretingalėje.

V.Urbono skerdykla superka kiaules, galvijus, tiekia mėsą į turgų ir teikia skerdimo paslaugą pavieniams augintojams. Pastaroji kainuoja apie 0,4 lito už kilogramą gyvo svorio.

„Jei nepirkčiau gyvulių ir netiekčiau skerdienos į turgus, dirbčiau nuostolingai. Teikti vien skerdimo paslaugą neapsimoka. Ūkininkų, auginančių gyvulius, Klaipėdos rajone - tik vienas kitas“, - teigė V.Urbonas.

Anot savininko, auginti ir parduoti vieną ar dvi kiaules ūkininkams nepelninga - geriausiu atveju uždirbs 30-40 litų: "Kaimuose vietoje ūkinių pastatų dygsta pirtelės, baseinai. Kur laikysi kiaulę? Nesmardinsi kaimynams".

Pirkėjus išvaiko šaltis

Skerdžiamų gyvulių mažėja. Pernai V.Urbono skerdykloje paskersta beveik 1,5 tūkst. mažiau kiaulių nei užpernai.

Prasčiausias mėnuo buvo lapkritis - paskersta 61 kiaulė, kai vidutiniškai per mėnesį jų skaičius svyruoja nuo 200 iki 500.

„Lapkritį skersti lietuviškų kiaulių neapsimokėjo. Didžioji jų dalis buvo išvežta į Rusiją, nes rusai brangiau mokėjo. O vežti gyvas kiaules iš užsienio mums nepasimoka“, - tikino savininkas.

Iš viso Klaipėdos rajone pernai paskersti 36 047 galvijai ir 12 312 kiaulių.

Anot V.Urbono, blogiausias laikas - šalti orai.

Vyras pasakojo, jog mažiausiai mėsos perkama mėnesio pradžioje - 7-10 dienomis ir pabaigoje - po 25 dienos. Šeštadienį prekeiviai jos užsako dvigubai daugiau.

„Jaučiasi, kada žmonės gauna algas“, - pastebėjo savininkas.

Skerdiena turėtų pigti

Didžiąją dalį kiaulių skerdykla superka iš jas auginančių kompleksų Lietuvoje, nes ten tai daryti yra pigiau nei pas ūkininkus.

Ūkininkų užaugintų gyvulių mėsa turguje - taip pat brangesnė.

„Skerdžiame tik Lietuvoje užaugintus gyvulius. Anksčiau Naujajame turguje prekiauta ir belgiška, vokiška, lenkiška skerdiena“, - aiškino V.Urbonas.

Šiuo metu kiaulių supirkimo kaina siekia 4,3 lito už kilogramą gyvo svorio. Prognozuojama, jog ji šiek tiek turėtų kristi.

Tam yra kelios priežastys - atpigę pašarai, dėl nuo 5 iki 40 proc. išaugusio muito sumažėjęs kiaulių gabenimas į Rusiją.

Manoma, jog skerdienos kainą koreguos ir rinka.

„Jei išliks tokie atlyginimai, negi žmonės pirks brangią mėsą? Ieškos pigesnės“, - svarstė V.Urbonas.

Prieš galą apsvaigina

Šiuo metu visoms skerdykloms privalomi ES reikalavimai. Pernai jie nebuvo taikomi nedidelėms skerdykloms.

Į skerdyklas atvežtas gyvulys paskerdžiamas, išmėsinėjamas, įvertinama, ar skerdiena saugi vartoti.

Veterinarijos gydytojas atlieka ekspertizę gyvuliui esant gyvam ir jį paskerdus. Kiaulės tikrinamos dėl trichineliozės.

Atvežtą kiaulę skerdykloje galima laikyti ne ilgiau kaip tris paras. Kiaulės ir galvijai po vieną atvaromi į specialų gardą, kur apsvaiginami elektra.

„Negalima gyvulio iš karto durti peiliu, kaip kaime“, - teigė Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Virgilijus Valantinas.

Apsvaiginta kiaulė nukraujinama, nusvilinami jos šeriai, išimami organai, skerdiena atvėsinama.

Atskirti galima iš antspaudo

Visa skerdiena antspauduojama. Ant vienos pusės turi būti penki antspaudai.

Pirmosios raidės reiškia mėsos kilmės šalį. LT reiškia, jog mėsa lietuviška, PL - lenkiška, D - vokiška.

Pirmasis numeris yra rajono, antrasis - skerdyklos.

„Pirkėjas turi teisę paprašyti parodyti, kaip antspauduota mėsa. Pardavėjas tai privalo padaryti“, - pabrėžė V.Valantinas.

Ūkininkams, auginantiems kelias kiaules, vežti mėsą į turgų neapsimoka dėl didelių išlaidų ir griežtų reikalavimų. Tenka mokėti už verslo liudijimą, vietą prekyvietėje, skerdyklos paslaugas, transportavimą.

„Tik vienas kitas ūkininkas veža mėsą į turgų. Tai buvo populiaru anksčiau. Dabar vieni augina, kiti skerdžia ir parduoda prekeiviams“, - aiškino Klaipėdos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Antanas Bauža.

Vis daugiau žmonių įsigyti mėsos atvyksta į skerdyklą. Skerdienos kilogramas čia kainuoja iki 8 litų.

2009-ieji nebuvo prasti

Prekeiviai pasakoja, jog per sunkmetį gal ir daugiau žmonių užsuka į turgų, bet pardavimai sumažėjo perpus.

„Žmonės perka nedaug, ieško pigesnės mėsos. Nemažai ateina, pasižiūri ir nueina. Geriau sekasi tik šeštadieniais. Tačiau su praėjusiais metais nepalyginsi“, - tvirtino prekeivė Genutė Bagdonienė, skerdieną dažniausiai perkanti iš skerdyklos, įsikūrusios Šakiuose.

Prekeivė neslėpė, jog parduoda ne tik lietuvišką, bet ir vokišką mėsą.

Iš ūkininkų kiaules superkantis ir jų mėsa prekiaujantis Virgaudas Razma tvirtino, jog turi savo nuolatinius klientus, bet pripažino, jog pirkėjų trūksta.

„Daugiausia mėsos parduodama penktadieniais ir šeštadieniais. Trečiadienis - seniai nebe turgaus diena“, - pabrėžė prekeivis.

PAPILDYTA

Didžioji dalis skundų pasitvirtino

Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pernai uostamiesčio prekyvietėse - naujajame ir senajame turguje, kur parduodama šviežia mėsa, atliko 12 patikrinimų. Iš jų reaguojant į skundus - 7.

Patikrinta 86 prekybos vietos. Nustatyta 30 įvairių pažeidimų.

Daugiausia nustatyta skerdienos ženklinimo pažeidimų - 16. Vartotojai buvo klaidinami dėl mėsos kilmės šalies, ant dalies išpjaustytos mėsos nebuvo nurodyta kainų, skerdienos dalies pavadinimo.

Nustatyti ir 9 atsekamumo pažeidimai. Skerdiena nebuvo tinkamai suantspauduota, nebuvo įmanoma mėsos susieti su dokumentais. Nustatyti 5 higienos pažeidimai. Buvo pasibaigęs mėsos vartojimo laikas, buvo netinkamos laikymo sąlygos.

Vartotojai tarnybai dažniausiai skundžiasi dėl nekokybiškos mėsos ir skerdienos ženklinimo. Pernai gauta nusiskundimų dėl nekokybiškų vištų blauzdelių ir sparnelių, kalakutienos ir veršienos ženklinimo.

Iš gautų 7 skundų pasitvirtino 5. Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja-maisto produktų inspektorė Reda Lukoševičiūtė tvirtino, jog pasitvirtinusių skundų daug - 71 proc.

Praėjusiais metais už pažeidimus nubausta 12 prekeivių šviežia mėsa. Jiems skirtų baudų suma siekia 1000 litų. Iš analizavus patikrinimų duomenis išsiųsti informacinei raštai apie ženklinimo pažeidimus ir vartotojų klaidinimą bendrovių „Naujasis turgus“ ir „Senasis turgus“ direktoriams.