Profesorius Rimantas Kėvalas neabejoja, kad 11 mėnesių kūdikis Kauno klinikinėje ligoninėje mirė, nes jam į veną buvo suleistas kalio chloridas. Tačiau medikas kaltina ne tai padariusią slaugytoją Valdarezą Beleškienę, o ligoninę.

„Šita vargšė slaugytoja – atpirkimo ožys. Sistema yra bloga. Taip neturėtų būti Kauno ligoninėje“, – ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme kalbėjo R.Kėvalas.

Jis buvo įtrauktas į ekspertų grupę, kuri tyrė 2011 m. balandį Kauno klinikinėje ligoninėje mirusio Domo Drėzos mirties aplinkybes. R.Kėvalas eksperto vaidmenį atlieka viso teismo proceso metu.   

„Ką veikė kalio chloridas tame skyriuje? Jo ten neturėjo būti“, – įžvelgtus trūkumus ligoninėje vardijo R.Kėvalas.

Jis pasakojo, kad iš šešių narių sudaryta ekspertų komisija gana greitai atmetė keletą galimų mirties versijų ir sustojo ties dviem: medikamentų supainiojimą ir įgimtą D.Drėzos sveikatos sutrikimą, kuris ir lėmė staigią mirtį. V.Beleškienės interesams teisme atstovaujantys advokatai bando įteigti, kad kūdikis sirgo širdies liga, tačiau R.Kėvalas tokią versiją atmeta.

„Kalbos apie tai – arba nesupratimas, arba melas, – nukirto profesorius. – Buvo suleistas kalio chloridas. Kitos mirties priežasties negalėjo būti“.

R.Kėvalas pasakojo, kad pradėjęs domėtis D.Drėzos mirties istorija rado aprašytus penkis per metus pasaulyje įvykusius atvejus, kai mirė vaikai, kuriems buvo suleistas kalis. Visais atvejais simptomai buvo tie patys: staigus širdies veiklos sustojimas, padidėjęs kalio kiekis kraujyje, nesėkmingas gaivinimas. 

Dėl infekcinės žarnyno ligos į ligoninę patekusį D.Drėzą apžiūrėję medikai nusprendė, kad vaikui turėtų būti suleista gliukozė. Spėjama, kad šį nurodymą turėjusi vykdyti V.Beleškienė tiesiog supainiojo medikamentus. 

Kūdikio širdis sustojo beleidžiant vaistus. R.Kėvalas teisme atskleidė dar vieną šiurpią detalę – gliukozės D.Drėzai leisti nė nereikėjo.

„Kam skirti gliukozę, jei cukraus kiekis normalus, o vaikas pavalgęs ir ramiai miega?“ – stebėjosi R.Kėvalas.