Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketina pareikšti savo šalies žmonėms, kad jų likimas taip glaudžiai susijęs su Europos Sąjunga (ES) ir kad Berlynui gyvybiškai svarbus rastis atsakymų, kurie leistų visam laikui išspręsti euro zonos skolų krizę.

Iš anksto paskelbtame tradicinio kreipimosi Naujųjų metų išvakarėse tekste A.Merkel pažymi, kad Vokietijai reikės daug nuveikti, kad išlaikytų sako ekonomikos galią.

Kanclerė, kuri neseniai buvo perrinkta trečiai kadencijai, sako, kad vieni iš pagrindinių šalies uždavinių – toliau gerinti Vokietijos biudžeto balansą ir sėkmingai pereiti nuo branduolinės ir iškastinio kuro energetikos prie atsinaujinančių šaltinių.

„Visi žinome, kad mūsų šalies pažanga kaip visada yra priklausoma nuo pažangos Europoje ir valstybių įsiskolinimų krizės tvaraus įveikimo“, – 59 metų A.Merkel sako kreipimesi, kuris antradienio vakarą bus transliuojamas visuomeninės televizijos kanalų.

Vokietija, kuris yra finansiškai pajėgiausia ES valstybė, visą laiką buvo pastangų išspręsti euro zonos krizę centre. Didžiausia Bendrijos ekonomika stabiliai augo, o nedarbas joje mažėjo – kitaip nei daugelyje kitų euro zonos šalių.

Tačiau daugelis vokiečių abejoja Berlyno užmoju suteikti finansinę pagalbą skolų prislėgtoms partnerėms euro zonoje. A.Merkel vyriausybė taip pat iš pradžių laikėsi santūrios pozicijos dėl pagalbos šalims, kurių politika, kaip teigia ekonomistai, paaštrino šią krizę.

A.Merkel, kuri po perrinkimo rugsėjo 22-ąją sugaišo tris mėnesius kurdama naują dešiniųjų ir kairiųjų „didžiosios koalicijos“ vyriausybę, pradėjusią darbą tik gruodį, nepateikė daugiau detalių apie reformų planus.

Jos naujoji koalicija yra išsikėlusi ambicingą tikslą: iki 2025-ųjų daugiau nei dvigubai padidinti atsinaujinančių šaltinių energetikos dalį Vokietijos energetikos struktūroje – nuo maždaug 25 proc. iki 40–45 procentų.

„Dar reikia daug nuveikti, kad Vokietija išliktų stipri ir ateityje, – sakoma A.Merkel kalboje. – Mums ypač svarbus sutvarkyti savo finansus ateities kartoms ir sėkmingai įvykdyti energetikos transformaciją.“

Vokietija pastarąjį dešimtmetį siekė sumažinti savo fiskalinį deficitą, stengdamasi užsitikrinti subalansuotą biudžetą 2013–2015 metais, taip pat 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto perteklių 2016–2017 metais.