Lietuvos dailės akademijos profesorius Algirdas Dovydėnas – vienintelis Lietuvoje vitražo menininkas, pelnęs Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Šiomis dienomis pasirodęs jo kūrybos albumas – tai ne tik proga pasidalyti savo turtinga patirtimi, bet ir paakinti susidomėjimą šia dailės sritimi.

Vitražininko klausa

Menotyrininkės dr. Dalios Ramonienės parengtas albumas "Algirdas Dovydėnas. Vitražai", kuriam kūrinius albumui parinko pats jų autorius, – ilgai lauktas, ne per metus parengtas leidinys. Mat nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vitražus kuriančio dailininko darbų yra daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Be to, jo darbų turi privatūs kolekcininkai ir meno galerijos – tad reikėjo visus juos surasti, fotografuoti.

Rašydama įvadinį tekstą D.Ramonienė orientavosi ne į vitražo specialistus, bet, pavyzdžiui, į netikėtai Nidos bažnyčion ar Kryžių kalno vienuolynan užsukusius lankytojus.

Kuo ypatingi A.Dovydėno darbai? Į šį klausimą atsako pats jų autorius: "Aš savo darbuose siekiu optimalių sąsajų su architektūra. Stengiuosi, kad mano sukurti vitražai derėtų prie architektūrinės aplinkos. Man teko laimė dirbti su iškiliausiais Lietuvos architektais. Tad turėjau puikių galimybių lavinti savąją, vitražininko, klausą", – teigė A.Dovydėnas.

Tėvo ir dukros tandemas

Albumo dailininkė – A.Dovydėno dukra dizainerė Jurga, veikiausiai iš tėvo ir mamos, keramikės Noros Blaževičiūtės, paveldėjusi potraukį kūrybai. J.Dovydėnaitė neslėpė, kad labai nudžiugo, kai tėvas jai patikėjo savo kūrybos albumo dizainą.

Ir tai dėsningas A.Dovydėno sprendimas – juk būtent jis išmokė Jurgą sovietmečiu žvelgti į pasaulį menininko akimis, – fotografuoti, ryškinti nuotraukas, jas spausdinti. Išmokė tėvas Jurgą ir buriuoti, tai, anot jos, – pats geriausias jų su tėvu užsiėmimas pasaulyje. "Ir tai mudu abu žinome", – tvirtino Jurga, glausdama prie savęs tėvo darbų albumą.

Albumo pabaigoje yra kompaktiškas ir labai intensyvus turinio prasme skyrius "Priedai", kuriame pateiktos svarbiausios prof. A.Dovydėno gyvenimo ir įvykių datos, parodos, simpoziumai, konferencijos, kūrinių katalogas, svarbesnė bibliografija. Albumas gausiai iliustruotas menininko kūrinių ir asmeninio gyvenimo nuotraukomis.

Išleido pačiu laiku

A.Dovydėno jaunesni kolegos nuoširdžiai didžiuojasi pažintimi su garsiu vitražo menininku, noriai kalba apie jo kūrybą.

"Mane žavi jo vitražų spalvų ir jų ritmo jaukumas. Jie, darbai, visada turėjo europietiškų bruožų. Net ir sovietmečiu. Šis A.Dovydėno albumas pasirodė pačiu laiku, nes, reikia pripažinti, vitražo mokykla menksta", – kalbėjo žinomas vitražų kūrėjas prof. Rimas Mulevičius.

Skulptorius profesorius Jonas Venckūnas pasiteiravo A.Dovydėno, ar jam nebuvo nutikę taip, kad naujieji architektai, rekonstruodami pastatą, sunaikintų juose buvusius vitražus, prieš tai net nepasitarę su jų kūrėju.

"Deja, taip atsitiko ne kartą, – pripažino A.Dovydėnas. – Ypač man gaila, kad būtent tokio likimo sulaukė Klaipėdos "Žalioji vaistinė" ir joje buvę mano vitražai".

Palydi kaip vaikus

Kalbėdamas apie kūrybinio meistriškumo ugdymą A.Dovydėnas prisipažino, kad jo meninei brandai didžiulės įtakos turėjo nuolatinis bendravimas ne tik su architektais, bet ir su kolegomis, ypač su vitražininku Henriku Kulšiu, išsiskyrusiu iš kitų "linijine ir tonaline klausa".

Paklaustas, kurį iš savo darbų kūrėjas vertina labiausiai, jis nedvejodamas atsakė: "Neturiu tokio kūrinio. Brangiausias tas, kurį kuriu, o kai paleidžiu jį į pasaulį, užmirštu. Palydžiu jį kaip vaiką, sakydamas – ką galėjau, padariau, o dabar gyvenk be manęs." Tokiais žodžiais maestro palydi ir solidaus formato monumentalius vitražus, ir mažos apimties darbus.