Šilumos ūkį valdysiančios akcinės bendrovės, kurios 51 procentas kapitalo priklausytų valstybei, įkūrimą palaiko tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybės kanceliarija. Vadinasi, politinė valia įgyvendinti šį projektą yra stipri, tačiau, kol dar nepaskelbta šiuo metu Vyriausybėje rengiama Nacionalinio šilumos ūkio plėtros programa, konkretesnės jo gairės išlieka neaiškios.

Pasak „Verslo žinių“ apžvalgininko, energetikos eksperto Ryto Staselio, vis dar nėra aiški už šilumos ūki atsakingos Energetikos ministerijos pozicija.

Paklaustas, kaip vertina Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus žodžius, kad šilumos ūkis turi būti valdomas valstybės, nes tai – monopolinė paslauga, R. Staselis atsakė, jog „yra toks požiūris“.

„Anksčiau buvo laikomasi kitokio požiūrio. Kiekvienas modelis turi savų pliusų ir savų minusų, matyt, jie buvo įvertinti, ir pasirinktas šis“, – tęsė jis.

Apie tai, kad natūralia monopolija vadinamą šilumos ūkį turėtų valdyti valstybė, trečiadienį „Žinių radijui“ sakė ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„Jau kiek metų kalbėjau, kad reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis. Tas šilumos ūkis atiteko savivaldybėms, o kai kurios savivaldybės, turėdamos tokį minkštą stuburą, nutarė, kad verta tą ūkį išnuomoti privatininkams. Nėra nieko baisiau kaip privatus monopolistas“, – kalbėjo ekonomistas.

Todėl R. Kuodis sveikina dabartinę iniciatyvą šilumos ūkį iš savivaldybių rankų perduoti valstybės žinion.

Galėtų grąžinti

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) viceprezidentas Romaldas Morkvėnas priminė, kad šiuo metu savivaldybėms priklausantys šilumos tinklai joms perduoti buvo 1997 m. Jo manymu, įgyvendinant naująją reformą, jį grąžinti valstybei taip pat būtų įmanoma.

Tai, kad dalis turto yra išnuomota privatiems operatoriams, R. Morkvėno teigimu, projektui irgi nesutrukdytų.

„Sutartys galėtų likti galioti, juk nuomininkai nėra savininkai, be to, visos jų investicijos galų gale vis tiek atitenka savivaldybei“, – paaiškino pašnekovas.

Atskiri atvejai

R. Morkvėnas pastebėjo, kad Lietuvoje yra tik kelios šilumos bendrovės, savivaldybei nepriklausančios arba priklausančios iš dalies.

Klaipėdoje tai – „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė, kurios 5 proc. akcijų priklauso bendrovei „Klaipėdos energija“, o šios didžiausias akcininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė.

Kaune – Kauno termofikacinė elektrinė (KTE), kurios akcijas iš „Gazprom“ koncerno 2012 m. nupirko Rimando Stonio valdoma „Clement Power Venture“, o vėliau jas perleido kitai savo valdomai įmonei „Power Equity Investments“.

Taip pat gausu kitų, kur kas mažesnių nepriklausomų šilumos gamintojų, tačiau paklaustas, kas su jais atsitiktų įgyvendinus šilumos ūkio reformą, R. Morkvėnas pasiūlė dėl to nesijaudinti, nes „jie nieko bendro su tuo projektu neturi“.

SGD terminalo klausimas

KTE komunikacijos koordinatorius Arūnas Armalis nesiryžo spėlioti, kaip vystytųsi jo atstovaujamos įmonės ateitis, pradėjus įgyvendinti šilumos ūkio reformą.

„Visi ateities scenarijai priklauso nuo valstybės strategijos. Sunku kalbėti, kai ji keičiasi vos ne kasdien“, – komentavo jis.

A. Armalis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad planuodama milijardų vertės investicijas į Vilniaus ir Kauno šilumos ūkių modernizavimą, Vyriausybė neatsižvelgia į tai, kad gali nebelikti kam pirkti metų pabaigoje veikti pradėsiančio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujų.

Pasak jo, šiandien apie 70 proc. visų Lietuvoje suvartojamų dujų tenka Vilniui, Kaunui ir trąšas gaminančiai „Achemai“.

„Jei visi pereis prie biokuro, tai kam reikalingos dujos – apie tai niekas nekalba“, – sakė A. Armalis, tačiau sutiko, kad deginant biokurą dujos irgi naudojamos.

Pristatė planus

KTE atstovas priminė, kad prieš kelias dienas A. Butkevičiui išsakius paramą biokurui pritaikytos Kauno Petrašiūnų elektrinės projektui, KTE pristatė savo planus, kaip galima būtų jų gaminama šilumą atpiginti 40 proc.

„Šie skaičiai ne iš lubų imti, buvo atlikta analizė, o kaip ketinama šilumą atpiginti 30 proc., jei 51 proc. šilumos ūkio akcijų priklausys valstybės valdomai „Lietuvos energijai“, aš taip ir nesupratau“, – dėstė pašnekovas.

Kam priklausys likę 49 proc.?

A. Butkevičius anksčiau yra sakęs, kad likę 49 proc. akcijų, nepriklausančių valstybei, tektų privačiam sektoriui ar savivaldybėms ir Europos Sąjungai.

Būtent tai, kaip bus nuspręsta skirstyti šią dalį, R. Staselio manymu, yra svarbiausias šilumos tinklų reformos klausimas šiuo metu.

R. Morkvėnas priminė, kad Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa Vyriausybei buvo pateikta sausio 20 dieną, tačiau jokių įstatymų nurodančių per kiek laiko jį turi būti patvirtina nėra, todėl pasakyti, kada gausime atsakymus į pastarąjį ir kitus klausimus dabar neįmanoma.