Net 33 žmonės pernai buvo labai smarkiai sužaloti per gaisrus, įvykusius Kauno apskrities gyventojų namuose. Nudegimai neretai atima sveikatą visam gyvenimui.

Žudo arba luošina

Gaisrai gyventojų namuose dažniausiai kyla dėl netvarkingų šildymo įrenginių, neatsargaus elgesio su ugnimi. Baisu, kai ugnis apima namą naktį, gyventojams miegant.

Apsinuodijimas smalkėmis ir nudegimai gali žmogų pražudyti arba palikti neįgalų. Ne kiekvienas, priblokštas gaisro, sugeba suteikti efektyvią pagalbą nudegusiajam.

"Žmogui, nudegusiam dėl namuose kilusio gaisro, reikia elgtis taip pat, kaip ir nusiplikius vandeniu ar prisilietus prie ko nors labai karšto", – pamoko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rytis Rimdeika.

Pirmiausia nudegusias vietas reikia atšaldyti tekančiu vandeniu iš čiaupo, dušo ar pilant šaltą vandenį srove. Tinkamiausias  16–18 laipsnių temperatūros vanduo. Po to nudegusią vietą reikia aprišti drėgnu tvarsčiu, kad jis vėsintų.

"Jokiu būdu negalima žaizdos gydyti pantenolio putomis, tepalu ar šaltalankio aliejumi, sviestu, juolab barstyti druska. Šios priemonės nėra skirtos pirmajai pagalbai teikti nudegus. Atvirkščiai, nudegusiai žaizdai šios medžiagos padaro žalos", – įspėja profesorius R.Rimdeika.

Komplikacijos labai skaudžios

Laiku suteikta efektyvi pagalba nudegus sumažina komplikacijų riziką.

"Dažniausiai komplikacijos ištinka nudegus kvėpavimo takus. Taip įvyksta, kai žmogus būna gaisro židinyje ir prisikvėpuoja labai karšto oro ar smalkių", – aiškina gydytojas R.Rimdeika.
Komplikacijos žaizdose išsivysto, į jas patekus infekcijai. Taip atsitinka, pirmąją pagalbą teikus netinkamai, tepus nudegusią vietą tepalais.

Vaikų nudegimai komplikuojasi retai, bet jie būna labai skausmingi. Vaikai ne tik nukenčia per gaisrus, bet ir nepakankamai prižiūrimi neretai apsipila karštu vandeniu. Pirmoji pagalba tokia pati. Ją suteikus, apsiplikiusį vaiką reikia kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Atsargumas yra būtinas

Profesorius R.Rimdeika džaiugiasi, kad nudegusių ligonių, vaikų ir suaugusiųjų, mažėja.

"Įdiegus priešgaisrinius Europos Sąjungos reikalavimus, dirbant profilaktikos linkme nudegimų gana sparčiai mažėja. Anksčiau per metus Lietuvoje būdavo apie 13 tūkst. nudegusių ligonių, o dabar perpus mažiau – 7–6 tūkst.", – žino LSMUL Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas R.Rimdeika.

Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba šildymo sezono metu ragina dar labiau sutelkti dėmesį ir imtis reikiamų atsargumo priemonių, saugoti savo ir aplinkinių sveikatą. Norint išvengti nelaimių, reikia įvertinti naudojamų šildymo įrenginių priešgaisrinę būklę ir saugiai juos eksploatuoti, nepalikti be priežiūros degančios dujinės viryklės, krosnies ar židinio. Juo labiau nepalikti mažų vaikų juos prižiūrėti.

Reikia išvalyti krosnies dūmtraukį. Nelaimių išvengti padeda atsargumas: negalima perkaitinti šildymo įrenginių, nevalia naudoti degalų ar kitų degių skysčių, malkų ar kitų degių medžiagų laikyti ant krosnies.

Žiauri nelaimių statistika

Kauno apskrityje 2012 m. dėl netvarkingų šildymo įrenginių kilo 166, 2013 m. – 122 gaisrai.

Net 23 proc. apskrities gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, priežastis buvo netvarkingi šildymo įrenginiai.

"Įrenginiai buvo antroji priežastis, sukėlusi mirtinus gaisrus, ir nusileido tik neatsargiam elgesiui (44 proc.), kaip pagrindinei daugiausia gyvybių nusinešusių gaisrų sukėlimo priežasčiai", – sakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.

Pernai Kauno apskrityje per gaisrus žuvo 30 žmonių, 33 buvo sužaloti.

Kauno mieste pernai gaisruose žuvo 10 žmonių.