Nemažai individualių namų ir sodų savininkų susiduria su problema, kaip atsikratyti organinėmis atliekomis. Išmesti jas į bendrus konteinerius – lengviausias, tačiau vargu ar protingas sprendimas. Juk puoselėjant sodo ir daržo augalus organinių atliekų kompostas – aukso vertės medžiaga.

Infekcijų neplatina

Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas.

Dar kartą panaudojus maisto atliekas dirvai tręšti ar dirvožemiui gerinti, mažiau teršiama gamta, taip pat mažėja išlaidos atliekoms tvarkyti.

Kompostavimo metu organinės medžiagos sugrąžinamos atgal į medžiagų apykaitos ratą. Komposte vyksta tie patys procesai, kaip ir dirvoje, tačiau daugelį kartų greičiau ir efektyviau.

Visiškai perpuvęs kompostas ligų infekcijų neplatina. Paskleistas nevisiškai subrendęs kompostas gali privilioti šimtakojus, kurie lysvėse gali pagraužti gležnus daigelius, dygstančias sėklas.

Kompostuoti geriausia pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje, rugpjūčio rugsėjo mėnesiais. Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai galima pasigaminti vertingo komposto.

Lėtai pūvančios medžiagos

Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas.

Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos.

Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingu metu drėgmės čia bus per daug – tada įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių) arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė).

Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausia sluoksniuoti su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti.

Vietoje sluoksniavimo su durpėmis galima rinktis kitą būdą – dieną kitą padžiovinti žolę ir tada sukrauti ją į kompostinę, tačiau ne storesniu kaip 1 m sluoksniu.

Tiks nuošalesnė vieta

Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar – kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad į jį patektų deguonies.

Į kompostinę negalima mesti piktžolių su sėklomis, nes pribyrėjusios į krūvos pakraščius jos nesupus ir vėl užterš
lysves.

Jeigu yra vietos, patartina statyti ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tai leis nuolat turėti vertingų organinių trąšų.
Pirmąją kompostinę reikėtų pradėti krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir pildyti visą ateinančią vasarą.

Kitą rudenį reikia persijoti pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilti į antrą kompostinę, pusiau supuvusį palikti pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėti kaupti naują krūvą.

Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau – nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų.