Per dideles šildymo, atliekų tvarkymo, pastatų priežiūros ir renovavimo kainas diktuoja komunalinių paslaugų versle besiformuojančios monopolijos, teigia šalies prezidentė.
„Konkurencijos taryba turi nustatyti, kas daro įtaką šioms kainoms. Komunalinis sektorius turi tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai“, - Prezidentūros pranešime spaudai sakė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su Konkurencijos tarybos pirmininku Šarūnu Keserausku.

Šalies vadovė taip pat atkreipė dėmesį į padėtį pieno sektoriuje, kai prisidengdami Rusijos sankcijomis perdirbėjai gamintojams moka gerokai mažesnę kainą nei savikaina, o pieno produktų kainos parduotuvėse kyla.

Pasak Š.Keserausko, pagrindinė problema yra ta, kad rinkos dalyviai, ypač reguliuojamose rinkose, neturi paskatos pirkti žaliavų žemomis kainomis.

„Mes matome problemą apskritai reguliuojamuose sektoriuose, kad reguliuojami rinkos dalyviai neturi paskatos pirkti žaliavą pigiai. Kodėl neturi paskatos pirkti pigiai? Todėl, kad gali perpirkti įsigijimo kaina toliau grandinėje ir ta kaina tampa sureguliuota kaina ir tada moka vartotojai“, - po susitikimo žurnalistams sakė Š.Keserauskas.

Anot jo, šią problemą padėtų išspręsti glaudesnis institucijų bendradarbiavimas bei teisės aktų pakeitimas.

„Yra keista, kai apsimoka pirkti brangiai. Mes manome, kad čia yra vienas iš pagrindinių blogio šaltinių apskritai rinkose, kurios yra reguliuojamos, nes reikia aktyviai žiūrėti, ar neatsiranda spragų, kurios sukuria blogas paskatas ir dėl to išsipučia kainos. (...) Bendradarbiavimas su institucijomis turi nuolat tobulėti, bet kai kur to neužtenka, kai kur gali tekti keisti ir teisės aktus, nes kartais tos blogos paskatos pirkti žaliavą brangiai yra užkuoduotos teisės aktuose. Tai, kiek tai yra teisės aktų problema, juos reikėtų keisti“, - kalbėjo tarybos vadovas.

Š.Keserauskas paminėjo neseniai tarybos baigtą maisto sektoriaus tyrimą ir jo išvadas, kuriose „Maxima LT“ įtariama neteisėtai derinusi produktų kainas su šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“.

„Štai toks vienas pavyzdys, kur mūsų intervencija siekia suardyti susitarimus, kurie galbūt egzistuoja, dėl ko nėra konkurencijos arba vartotojai negauna geros kainos“, - sakė tarybos pirmininkas.

Anot jo, taryba stebi ir pieno supirkimo kainų tendencijas, tačiau jų kritimas dar nereiškia, kad yra pažeidimas.

„Stebime ir tuos procesus, kodėl žaliavos supirkimo kainos yra mažesnės negu anksčiau. Yra tam tikra objektyvių priežasčių, dėl ko taip galėtų būti. Pats kainos kritimas dar nerodo kažkokio blogio, bet turime istorijoje pavyzdžių, kai pasinaudojant krizėmis galima pabandyti šiekt tiek tas kainas paderinti. Jeigu tas būtų nustatyta, mes galime labai griežtai į tai žiūrėti“, - tvirtino Š.Keserauskas.

Praėjusią savaitę susitikusi su energetikos ministru Roku Masiuliu, prezidentė paragimo kovoti su monopolijos šilumos ūkyje. Anot ministro, daugiausiai problemų kelia Vilniaus šilumos ūkis, kur veikia koncernas „Icor“.

Koncerno „Icor“ veiklą ne kartą kritikavusi D.Grybauskaitė anksčiau teigė, kad korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijų. Pasak prezidentės, kai kuriuose šalies regionuose šilumos tiekėjus valdo ne savivaldybės, o „šilumos oligarchai“, diktuojantys sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams.

Vasarį Konkurencijos taryba pradėjo komunalinių atliekų tvarkymo rinkos tyrimą. Tarybos nuomone, nesutarimų su savivaldybėmis kyla, nes jos naudojasi Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybe kai kurias paslaugas be konkursų pirkti iš savo įmonių ir neatsižvelgia, ar tokia praktika iškreipia konkurenciją ir ar pažeidžia ūkio subjektų bei vartotojų interesus.