Vandens tiekimo įmonės turės prisidėti prie Kainų komisijos finansavimo, skiriant jai 0,3 proc. metų pajamų. Lėšos bus surenkamos iš vartotojų, tačiau ar tai pabrangins vandenį, vieningos nuomonės nėra.

Seimas ketvirtadienį priėmė atitinkamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisa - už balsavo 62 Seimo nariai, prieš - du, o susilaikė 12 parlamentarų.

Parlamentinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, baimindamasis galimo vandens brangimo, siūlė pataisas atmesti, tačiau Seimas komiteto išvadai nepritarė.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma abejojo, ar dėl siūlomų pataisų "pastebimai gali išaugti vandens kaina", tuo tarpu papildomos lėšos leis užtikrinti normalią komisijos veiklą.

"Pagaliau tikrai tų įmonių priežiūra kainuoja kur kas daugiau negu dabar numatyta atskaityti. Pagal mūsų numatytus reikalavimus įstatyme, realiai šiandien būtų (atskaitoma - BNS) apie 107 tūkst. eurų iš visų įmonių per metus (....) Tai yra nedidelė suma ir tikrai vandens kainos branginti, manau, nebus jokio pagrindo", - aiškino J.Razma.

Tuo tarpu konservatorius Algis Strelčiūnas pakeitimams siūlė nepritarti. Anot jo, Kainų komisijos veiklai finansuoti būtinos lėšos turėtų būti skiriamos iš valstybės biudžeto.
Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivystikino, kad Kainų komisijos "finansavimas iš rinkos mechanizmo" užtikrins jos veiklos nepriklausomumą nuo politinės ir verslo įtakos.

"Noriu pabrėžti, kad 22 Europos Sąjungos šalys būtent taip finansuoja savo reguliuotojus", - teigė D.Kreivys.

Įstatymo pataisos numato, kad įmonėms laiku nepervedus komisijos išlaikymo lėšų, bus skaičiuojami 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną.

Seimas jau anksčiau yra priėmęs įstatymo pataisą, kuri nuo šių metų neleidžia už vandenį mokėti daugiau negu 3 proc. gyventojo pajamų.