Ar kada teko lankytis Tanzanijoje ar Nikaragvoje? O stebėti, kaip renkamos kakavos pupelės? Į tokias saldžias keliones kelis kartus per metus leidžiasi šokolado meistras Domantas Užpalis.

Dirvožemio parinkimas, kruopšti vaismedžių priežiūra, sudėtingos džiovinimo bei fermentavimo technologijos ir ingredientų derinimas – visa tai susilieja į nedidelę tamsią šokolado plytelę.

„Dažniausiai kelionė prasideda nuo to, kad važiuojam į plantaciją. Važiavimas į plantaciją trunka nuo 8 iki 15 valandų, nes dažniausiai tai yra neasfaltuotas kelias. Nuvažiuoti į darbą ten truputį sunkiau, nei mums čia, kaip mes įsivaizduojam. Viskas prasideda nuo kelionės. Ilga, varginanti kelionė, susipažinimas su augintoju, dairymasis į panoramą, kvėpavimas šiltu, drėgnu oru ir persijungimas iš vieno laiko rėžimo į kitą“, – pasakoja šokolado meistras.

Pirmas žingsnis prie išvykstant – kakavos pavyzdžio degustacija, pavyzdinės plytelės gamyba. Jei ši reikalavimus atitinka, vykstama pas augintoją apžiūrėti plantacijų. Domanto teigimu, kalbėdami apie kakavmedžių plantacijas, daugelis įsivaizduoja milžiniškus laukus, tačiau realybė visai kitokia.

„Kakavos plantacijos paprastai yra maži ūkeliai. Ten niekada nebūna didelių pramoninių, industrinių ūkių dalykas. Dažnai tai būna šeimos verslas, kur augina bananus, kiaules, dar kažką ir tuo pačiu kakavą. Yra žmonių, kurie tai daro profesionaliai, bet jų nėra daug. Pati kakava techniškai yra vaisius, tai kakava kaip obelis. Iš kakavos medžio auga kakavos vaisiai, tokie dideli kamuoliai. Ir tuose kamuoliuose yra sėklos, vadinamos kakavos pupelės. Iš tų pupelių ir gaminamas šokoladas“, – apie kakavos plantacijas pasakoja D. Užpalis.

Šokolado kelionė nuo pupelės iki plytelės paprastai trunka nuo kelių savaičių iki kelerių metų. Didžiausia kakavos dalis, tai yra net trisdešimt procentų viso pasaulio kakavos, išgaunama Dramblio Kaulo Krante.

Daugiau apie šokolado keliones žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže [7].