Kauno miesto tarybos nariui Židrūnui Garšvai atrodo normalu ieškoti landų įstatymuose, vengiant mokėti mokesčius valstybei. Mokesčių inspektoriai nustatė, kad politiko bendrovė padarė didžiulių nuostolių valstybei. Tą patvirtino ir teismas.

Slegia nemažos sumos

Bendrovei "Dextera", kuriai vadovauja vienu turtingiausių tituluojamas Kauno miesto tarybos narys Ž.Garšva, nepavyko įtikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo, kad šis panaikintų Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimą, palikusį galioti mokesčių inspektorių atlikto patikrinimo išvadas.

Mokesčių inspektoriai metė rimtą šešėlį Ž.Garšvai ir jo valdomai bendrovei: mokestinės naudos gavimas piktnaudžiaujant mokesčių įstatymais. "Kauno dienos" žiniomis, bendrovę "Dextera", kurios vienas iš akcininkų ir generalinis direktorius yra Ž.Garšva, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įpareigojo sumokėti valstybei daugiau kaip 2,4 mln. litų (695 tūkst. eurų) gyventojų pajamų mokesčio, baudų ir delspinigių.

2015-ųjų gegužę "Kauno diena" rašė, kad įtakingo Kauno miesto tarybos nario Ž.Garšvos verslo sandorius taršo mokesčių inspektoriai, o politikui gresia rimti nemalonumai, nes po patikrinimo paaiškėjo, kad galėjo būti nuslėpta 500 tūkst. eurų mokesčių.

Redakcija turi duomenų, kad pernai rugpjūtį VMI patvirtinus Kauno pareigūnų patikrinimo medžiagą ir įpareigojus "Dexterą" sumokėti valstybei nemenką sumą, bendrovė kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Vyriausybės, siekdama nusipurtyti slegiančios naštos, tačiau ši komisija priėmė "Dexterai" nepalankų sprendimą.

Tuomet Ž.Garšvos valdoma ir vadovaujama bendrovė Mokestinių ginčų komisijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

"Teismas, pasižiūrėjęs į visą teisinį reguliavimą ir visus įrodymus, faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) ir Mokestinių ginčų komisijos aktų. Skundas atmestas kaip nepagrįstas", – "Kauno dieną" informavo teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Žaidimai su žeme

Apie tai, kad miesto tarybos narys Ž.Garšva jam priklausančioje bendrovėje "Dextera" žongliravo milijonais, pernai prabilo šios bendrovės darbuotojai. Jie "Kauno dienos" redakcijai pateikė duomenų, kad 2008-ųjų rudenį tuometis bendrovės "Dextera" akcininkas, valdęs 22 proc. įmonės akcijų, Ž.Garšva kartu su žmona minėtai bendrovei perleido komercinės paskirties sklypo dalį Šiauliuose. Tą patį padarė kitas sklypą bendromis dalimis su Ž.Garšva valdęs įmonės akcininkas, kuris taip pat minimas mokestinių patikrinimų išvadose, su žmona. Bendrovė už 0,65 ha sklypą savo akcininkams sumokėjo 3,5 mln. litų.

Kaip tada teigė "Kauno dienos" šaltiniai, visa suma buvo sumokėta grynaisiais ir tarpusavio užskaitomis. Esą Ž.Garšva visą jam atitekusią pinigų dalį gavo grynaisiais iš bendrovės kasos: 700 tūkst. litų buvo išmokėta pagal preliminariąją sutartį, o kita dalis – 1,05 mln. litų – po pagrindinės sutarties sudarymo.

Įdomu tai, kad prieš sandorį bendrovės pirktas turtas nebuvo įvertintas nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų.

Registrų centro duomenimis, vidutinė šio turto rinkos vertė buvo 1,83 mln. litų, tad "Dextera" sklypą iš akcininkų įsigijo 1,67 mln. litų brangiau.

2010 m. "Dextera" nusipirktą sklypą norėjo įkeisti bankui, tad turto vertintojų neišvengiamai prireikė. Tuomet šis turtas įvertintas 970 tūkst. litų, o Registrų centras nurodė, kad vidutinė sklypo rinkos kaina – jau tik 834 tūkst. litų. 2013-aisiais "Dextera" kitoje bendrovėje užsakė retrospektyvinį vertinimą, po kurio komercinės paskirties sklypas Šiauliuose įvertintas 3,54 mln. litų.

Kilo įtarimų, kad už sklypo sandorį akcininkų gautos lėšos buvo neapmokestintos, taigi Ž.Garšva ir kitas akcininkas padarė žalą ne tik įmonei, kuri permokėjo už sklypą, bet ir valstybei, nes nebuvo sumokėti mokesčiai.

Redakcijos turimi dokumentai liudija, kad ir mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog sandoris vyko tarp susijusių asmenų, kaina nustatyta remiantis neobjektyviais duomenimis, bendrovė permokėjo už pirkinį, nors žinojo ar bent jau turėjo galimybę žinoti realią sklypo vertę, o valstybei išties nebuvo sumokėti mokesčiai.

Ir kelionės, ir dividendai

VMI pareigūnams užkliuvo ne tik sklypo pardavimo reikalai, bet ir akcininkų kelionės į tolimas šalis už bendrovės pinigus bei dividendų išmokėjimas per tarpinę bendrovę siekiant išvengti mokesčių prievolės.

2009–2012 m. bendrovės darbuotojų Ž.Garšvos, jo žmonos E.Garšvienės ir kito akcininko su žmona kelionės "Dexterai" atsiėjo daugiau kaip 79 tūkst. litų. Bendrovėmis lėšomis buvo sumokėta už kelionių į Vietnamą, Turkiją, Jungtines Amerikos Valstijas lėktuvų bilietus, viešbučius, išmokėti komandiruočių dienpinigiai.

Mokesčių inspektoriai pasigedo įrodymų, kad šios kelionės buvo susijusios su darbo funkcijomis, tarnybiniais pavedimais ar kvalifikacijos kėlimu, o kelionių metu patirtos išlaidos pripažintos privačių poreikių tenkinimu. Ž.Garšvai ir jo bendražygiams nepavyko įtikinti VMI pareigūnų, kad į svečias šalis buvo keliaujama užmegzti bendrovei reikalingų naujų kontaktų ir siekiant efektyvinti bendrovės veiklą. Pagal galiojančius teisės aktus, tai traktuojama kaip pajamos natūra, už kurias reikia sumokėti mokesčius valstybei, tačiau tai nebuvo padaryta.