Nuo šiol keisis ir šių pareigūnų atrankos ir skyrimo tvarka – organizuojami konkursai. „Anksčiau nebuvo reglamentuotos kultūros atašė skyrimo tvarkos ir viskas vykdavo pakankamai chaotiškai. Dabar jau kultūros ministro Šarūno Biručio įsakymu yra patvirtinta tvarka ir nurodyta skelbti konkursus. Jiems kandidatai privalės pateikti reikalingus dokumentus ir dalyvauti pokalbyje“, – LRT.lt teigė Kultūros ministerijos kancleris, pats dirbęs kultūros atašė Belgijoje, Laimonas Ubavičius.

Atrinkusi kandidatus kultūros atašė pareigoms Lietuvos atstovybėse užimti, Kultūros ministerija, prieš tai gavusi specialiųjų tarnybų patikrinimų duomenis, juos pateikia Užsienio reikalų ministerijai patvirtinti.

Teks organizuoti daug konkursų

Artimiausiais mėnesiais baigiasi kultūros atašė kadencijos Lenkijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. „Mes nuo šiol stengsimės, kad kultūros atašė kaita vyktų vasarą. Tai leistų žmonėms, kurie nutars išvykti į užsienį kartu su šeimomis, sklandžiai susiorganizuoti pervažiavimą ir nuo rudens pradėti aktyviai dirbti“, – aiškino L. Ubavičius.

Jis neneigė, kad iki šiol, esant neaiškiai kultūros atašė skyrimo tvarkai, pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai į šiuos postus būdavo skiriami žmonės, turintys tam tikrą politikų užnugarį ar pažinčių pačioje Kultūros ministerijoje.

„Iš savo patirties žinau, kad kultūros atašė darbas iš tikrųjų nėra lengvas. Todėl norėtųsi, kad ateityje susidarytų mūsų šalies atstovų tinklas, užsiimantis Lietuvos kultūros eksportu ir ryšių tarp įvairių užsienio kultūros institucijų užmezgimu, o jų skyrimas būtų skaidresnis nei anksčiau“, – svarstė ministerijos kancleris. Pasak jo, Kultūros ministerija net yra sudariusi sutartį su įmone, kuri profesionaliai patikrintų pretendentų į kultūros atašė postus užsienio kalbų žinias ir įgūdžius.

Dairysis į profesionalus ir žinomus žmones

Kalbėdamas apie šalis, kurias Lietuva laiko savo strateginėmis partnerėmis, arba šalis, kurios yra politiškai svarbios, L. Ubavičius atkreipė dėmesį, jog būtų labai gerai, jei jose mūsų šalies kultūrai atstovautų arba kultūros srities profesionalai, arba žinomi žmonės.

„Vardas būtų be jokios abejonės privalumas, bet, rengdami konkursų sąlygas, taip pat labai kreipėme dėmesį, kad pretendentai turėtų organizacinių sugebėjimų. Konkursai bus atviri, Juose galės dalyvauti bet kas iš kultūros gyvenimo erdvės. Pavyzdžiui, dabar ieškome žmogaus, kuris galėtų išvažiuoti į Lenkiją. Puikiai suvokiame, kad į šią šalį turėtų išvažiuoti stiprus kultūros atašė. Gal galėtume ir patys kai kam pasiūlyti šias pareigas, tačiau norime, kad paieškos ir skyrimas vyktų atvirai“, – kalbėjo L. Ubavičius.

Išvyksta dėl šeiminių aplinkybių

Buvęs Vilniaus Rotušės ceremonmeisteris Saulius Pilinkus prieš dvejus metus tapo pirmuoju po nepriklausomybės atkūrimo kultūros atašė Izraelyje, kur gyvena daugybė iš Lietuvos kilusių ir emigravusių menininkų.

Tačiau, iki kadencijos pabaigos likus dar metams, jis pats paprašė, kad Kultūros ministerija nutrauktų darbo sutartį. „Tam turėjo įtakos šeiminės aplinkybės. Matyt, tokiam ilgam laikui negalėjau išvažiuoti vienas“, – prisipažino S. Pilinkus.

Paklaustas, kokiomis aplinkybėmis jis buvo paskirtas į tokią kultūriškai įdomią, bet sykiu ir jautrią istoriškai šalį kaip Izraelis, S. Pilnkus teigė, kad tam įtakos turėjusi jo veikla, kai jis domėjosi žydų litvakų gyvenimu bei kultūra. Į Vilnių jis turėtų sugrįžti jau iki gegužės vidurio. Konkursą vietoj jo kultūros atašė pareigoms Lietuvos ambasadoje Izraelyje užimti ministerija jau paskelbė.

Lietuvos kultūros atašė užsienio atstovybėse trunka trejus metus su galimybe ją pratęsti iki vienerių metų. Pastaruoju metu šia galimybe pasinaudojo Aleksandras Šimelis, dirbantis ambasadoje Rusijoje.