– Ar jaudinatės prieš vyro pasirodymus? Ypač tokius, kaip „Eurovizija“?

– Dabar jau pradedu jaudintis. Kai yra tas laukimas, kai visi pasiruošę, atsiranda jaudulio jausmas. Jis yra bendras, juk dalyvauji tam, kad kažko pasiektum, todėl ir jaudiniesi dėl to, kaip pasiseks, ar viskas bus gerai.

– Donatui tai – jau atroji „Eurovizija“, jums – taip pat. Niekas nebestebina?

– Antrąjį kartą viskas vyksta sąmoningiau, žinai sistemą: kur reikia ramiau pasėdėti, o kur – pabėgioti. Netgi įdomiau, kai tai – ne pirmas kartas. Pirmą kartą blaškaisi kaip šuniukas, daug ką matai, bet daug ką ir praleidi. O dabar – ramu.

– Ar daug prisidedate prie Donato pasirodymų?

– Stengiuosi nesikišti. Donatui mano nuomonė svarbi, tačiau ją išreikšti stengiuosi labai subtiliai. Ir palaikymas jam labai svarbus. Žinoma, jeigu matau visiškus grybus, mano nuomone, tai pasakau, bet jei tai – tik skonio reikalas, stengiuosi nesakyti savo nuomonės, nes reikia gerai pagalvoti, ar ta nuomonė kam nors reikalinga.

Donatui palaikymas labai svarbus. Jis – jautrus kritikai žmogus, tačiau puikiai žino, kieno kritiką jam reikėtų įsileisti, o kieno – ne. Jam svarbu, kai žmonės išmano, apie ką kalba. Pvz., jeigu kritiką dėl stiliaus jam pasakytų žmogus, kuris apie tai išmano, jis tikrai jautriai tai priimtų. Iš artimų žmonių išsakytai kritikai jis taip pat jautrus ir ją priima, dėl to stengiamės tą nuomonę reikšti kitaip.

– Ar susipažinote su vyro konkurentais „Eurovizijoje“?

– Esu labiau susikoncentravusi į patį Donatą, į Lietuvos pasirodymą, ir nemanau,kad susipažinimas su konkurentais ką nors pakeistų. Pradėti blaškytis nėra prasmės, būti geresniam už kitus „Eurovizijoje“ – neįmanoma, nes niekada nežinai, kas ir kodėl laimės, tad tas blaškymasis nieko neduoda.

Yra, kas man patinka, kas nepatinka, bet tai tik mano asmeninė nuomonė, Donato aš niekada su niekuo nelyginu ir stipriai neanalizuoju.

– Iš pastarųjų savaičių susidaro įspūdis, kad Donatas labai daug dirba. Ar nesunku, kai vyras – nuolat užimtas?

– Visada sakau, kad sunku, kai vyras nedirba, o kai vyras dirba – gražu žiūrėti.  Šeimoje stengiamės būti komanda, dabar yra jo laikas, svarbus jo darbas, todėl ir esame su dukra čia, kad įtrauktume jo darbą į mūsų gyvenimą.

Lengva nėra, bet manau, kad jei jis nedirbtų, būtų dar sunkiau. Jeigu su žmogumi jauti šeimos ryšį, tai nesvarbu, ką bedarytum, esi tame pačiame procese, ir nesvarbu, fiziškai ar tik mintimis.

Kol kas dar neturiu kuo skųstis, manau, kad žmonėms gyvenime būna ir sunkiau.

– Ar Donatas turi specialių įpročių prieš svarbius pasirodymus?

– Taip, jį reikia palikti vieną, leisti jam susikoncentruoti. Negaliu pasakyti tikslių jo įpročių, visada stengiuosi orientuotis pagal situaciją, neperkrauti savo dėmesiu, neperspausti, bet kartu, jei reikia paramos, tiesiog palaikyti.

Manau, kad jis – kaip ir visi: kažkur jam reikia susikaupti, kažkur – netrukdyti, bet tai labai normalu ir priimtina. Mokame vienas kito neblaškyti.

– Dažnai  kalbama, kad Donatas labai pasikeitė kaip atlikėjas, subrendo, įgavo patirties. O kaip jis pasikeitė Jums, Jūsų ryšyje?

– Manau, kad jis yra žmogus, kuris turi savo gyvenimo principus ir vertybes, ir kuo daugiau jam metų, tuo labiau iš teorijos tai virsta praktika.

Nemanau, kad jis pasikeitė kaip žmogus. Mes visi, kol esame jauni, į viską reaguojame labai audringai, o vėliau jau matai, kur to daryti nereikia. Dabar visur – balansas ir harmonija, ji buvo ir anksčiau, tiesiog – su didesne patirtimi.

– Lietuvoje daug kalbama apie Donato šukuoseną. Kokia Jūsų nuomonė?

– Man labai patinka, nes Donatas su „bigudukais“ nemiega, čia yra jo natūralios garbanos. Man visada labai patiko jo natūralios garbanos. Labai juokiausi, kai pamačiau jo sulyginimą su lama, man tai – nerealu. Puiku, kai gali iš savęs pasijuokti, tuo pačiu, kai tai – stilinga. Čia juk plaukai, ne be kelnių jis į sceną išėjo. Juk susilaižiusių berniukų – pilna „Eurovizija“. Tas natūralumas man patinka.