„Situacija – žiauri. Dvaras neaptvertas ir nesaugomas. Jis jau tapęs vietinių asocialių asmenų lindyne“, – baisėjosi komiteto vadovas Raimundas Paliukas.  Jis tikisi iki birželio pradžios išsamiai išsiaiškinti šio dvaro teisinę situaciją ir su valstybės institucijomis ieškoti kelių šiam unikaliam statiniui gelbėti.

Pasak R. Paliuko, būtų geriausia, jei Lentvario dvarą perimtų valstybė. Tačiau kultūros ministras Šarūnas Birutis atsargiai vertina tokį planą. Kai panašiu būdu Kėdainių rajone esantis Kalnaberžės dvaras buvo nusavintas iš buvusio Darbo partijos lyderio, europarlamentaro Viktoro Uspaskicho, ir perduotas valstybės reikmėms, situacija jame nepasikeitė. Tačiau ir R. Paliukas, ir Š. Birutis laikosi nuostatos, kad būtų nedovanotina Lentvario ir kitus labiausiai apleistų dvarų sąraše esančius pastatus palikti likimo valiai.

Bankrutavusiam savininkui dvaras neberūpi

Lentvario dvarą, kuriame sovietmečiu buvo įsikūrusi įmonės „Lentvario kilimai“ administracija, 2007 m. įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius. Kurį laiką jis prižiūrėjo dvarą ir dar 2008 m. jame atšoko vestuves su dabar jau buvusia žmona Asta Valentaite.

Kai L. Pinkevičių ištiko bankrotas, 2012 m. dvarą areštavo SEB bankas, kuriam verslininkas jį buvo užstatęs. Panašu, kad prieš vestuves dvaras buvo šiek tiek aptvarkytas, bet po šventės L. Pinkevičius juo nustojo rūpintis, todėl šiuo metu pastato būklė katastrofiška.

„Dvaras oficialiai kol kas – mano, bet bankas jį jau parduoda. Pardavęs pinigus pasiims sau. Jei norėtų, dvarą galėtų perimti savo žinion, bet to kažkodėl nedaro. Prarasti dvarą man gaila, bet nieko nepadarysi – toks gyvenimas“, – sakė su LRT.lt bendravęs L. Pinkevičius.

Jis neslėpė, kad jau yra sulaukęs Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) atakų dėl neprižiūrimo ir griūvančio dvaro, tačiau prisipažino nebeketinąs daugiau į jį investuoti: „Aš tvarkysiu dvarą, o bankas parduos ir pasiims pinigus? Tai nelogiška. Juk dvaro tvarkymui ir projektavimo darbams prieš sunkmetį išleidau apie pusę milijono eurų.“

L. Pinkevičiaus paskaičiavimais, dvarui ir šalia jo esančiam parkui sutvarkyti prireiktų 1,5–2,5 mln. eurų.

Kol kas pirkėjų neatsiranda 

„Lentvario dvaro savininkas nėra bankas ir bankas nėra perėmęs šio turto. Bankas yra hipotekos turėtojas, tačiau dėl to bankas neįgyja turto valdymo teisių. Turtą varžytinėse parduoda antstolis. Kol kas turtas nėra parduotas. Pagal Civilinį kodeksą ir Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymą, už turtą, jo priežiūrą, vertės išsaugojimą yra atsakingas turto savininkas. Jis turi pareigą turtą prižiūrėti ir saugoti, jam taip pat tenka atsakomybė už padarytą žalą“, – taip apie esamą Lentvario dvaro teisinę ir finansinę situaciją LRT.lt sakė SEB banko atstovė spaudai.

Jau du kartus antstoliai bandė dvarą parduoti, tačiau niekas nepanoro jo įsigyti. Buvo nurodyta, kad dvaro vertė turėtų siekti daugiau nei 1 mln. 155 tūkst. eurų. Neatsiradus pirkėjų per pirmąsias varžytines, antrosiose varžytinėse kaina buvo sumažinta iki 60 proc. jo vertės ir už jį buvo prašoma 695 tūkst. eurų. Tačiau ir už tokią kainą jo pirkti niekas nepanoro.

Ieškos kelių dvarui gelbėti

Spręsti, kaip išgelbėti nuo XVI a. pabaigos istorijos šaltiniuose minimą Lentvario dvarą, bus bandoma birželio pradžioje. R. Paliukas teigė, kad į Seimą kvies SEB banko ir valstybės institucijų, atsakingų už panašius kultūros paminklus, atstovus: „Taip, kaip dabar yra, būti negali, nes dar po kelerių metų gali tekti buldozeriais stumdyti dvaro liekanas. Kol kas aiškaus recepto dvarui gelbėti nežinau, tačiau, tikiuosi, kad po pasitarimo komitete, kurį planuojame birželio 8 d., rasime kokį nors sprendimą.“