Intelektinės teisės pavojai

Paskaitą apie autorines teises kine 8–12 klasių moksleiviams ir pirmakursiams kino studentams ves advokatas dr. Stasys Drazdauskas.

„Jauniems žmonėms apie intelektinę teisę žinoti ypač svarbu, nes jie yra drąsūs, iniciatyvūs, bet dėl to gali lengvai patekti ir į teisinį pavojų visai to nenorėdami, jokių blogų kėslų neturėdami. Kūrybinėje erdvėje tokių spąstų yra daug“, – sako jis.

Ir paaiškina, ką turi omenyje: „Jauniems žmonės gali kilti pagunda pasinaudoti elementais, kuriuos randa internete ar viešosiose erdvėse. Kalbu apie jau nufilmuotų klipų ištraukas, kieno nors kito sukurtų tekstų naudojimą, fotografijas, muziką. Kiekvienas šių objektų yra saugomas intelektinės teisės. Tai labai svarbu suvokti“, – pabrėžia S. Drazdauskas, vadovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ komunikacijų, žiniasklaidos ir technologijų sektoriaus grupei Lietuvoje.

„Netgi filmuojant viešoje erdvėje negali jaustis saugus. Kadre gali pasitaikyti dailės kūrinys, prekės ženklas. Reikia atkreipti dėmesį į kiekvieną detalę. Rimtieji filmų gamintojai turi atskirus skyrius, kurie tik tuo ir užsiima: žiūri, kas patenka į kadrą ir „išvalo teises“ – užsiima „rights clearance“ procesu. Jie pamato prekės ženklą, dizaino kūrinį, muzikos kūrinį – ir tada ieško, kas yra jo teisių turėtojas, susisiekia, gauna leidimus naudoti – arba negauna. Filmo režisierius turi išmanyti ir intelektinę teisę. Papasakosiu klausytojams jos pagrindus“, – kalba teisės ekspertas.

Jauni piratauja mažiau

„Kino knygą“ palaiko Kultūros ministerija – projektas yra remiamas ministerijos kūrybinės veiklos, autorinių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos. Kultūros viceministras Arnas Neverauskas neabejoja, kad jauniems kūrėjams su intelektine teise susipažinti yra būtina.

„Gyvename visuomenėje, kuri yra saistoma teisinių įsipareigojimų. Dirbant tokiame kūrybiniame sektoriuje kaip kinas apie juos nežinant atsiranda rizika: kūrėjas gali tiesiog negauti tinkamo atlyginimo už savo veiklos rezultatą – filmą ar vaizdo klipą“, – teigia ministras.

Anot jo, nežinant teisinių dalykų, atsiranda užburtas ratas: „Jei kino kūrėjas nemoka savęs teisiškai apsisaugoti, nemoka sudaryti sutarčių, gauti licencijų – tuomet jis ne tik ženkliai susimažina savo gaunamas pajamas, bet gali kilti ir konfliktų su kitomis proceso šalimis: autoriais, aktoriais, masinių scenų dalyviais, net ir tiesiog į kadrą patekusiais žmonėmis. Dėl to bazinės žinios autorių teisių srityje yra būtinos. Labai gerai, kad „Kino knyga“ nori jas suteikti būsimiems, o gal ir jau esamiems kino kūrėjams“, – sako A. Neverauskas.