Žurnaliste dirbusi 43-ejų F. Danelon prieš dvejus metus metė savo tuometinį nuolatinį darbą ir įkūrė Guandu institutą, kuris perdirba restoranų maisto atliekas ir padeda jiems įrengti darželius, kuriuose galima panaudoti visą tą kompostą.

Brazilijos visuomenės sanitarijos įmonių asociacijos (ABRELPE) duomenimis, Brazilijos miestuose kasmet išmetama daugiau kaip 75 mln. tonų atliekų. Pasak Brazilijos aplinkosaugos ministerijos, maždaug pusė šio kiekio yra organinės atliekos.

Savivaldybėse neįgyvendinama jokių perdirbimo ar kompostavimo programų, kurios leistų sumažinti visų tų atliekų kiekį, o atliekų rūšiavimas daugumai brazilų yra svetimas dalykas. ABRELPE duomenimis, Brazilijoje perdirbama tik maždaug 3 proc. atliekų.

Siekdama užpildyti šią tuštumą, F. Danelon nusprendė savo aistrą kompostavimui ir daržininkystei panaudoti gimtojo miesto restoranų naudai.

Jos įkurta organizacija surenka maisto atliekas iš restoranų, per tris keturis mėnesius paverčia jas kompostu, kurį atveža į restoranus, o šie kompostą naudoja savo darželiuose, kuriuos institutas taip pat padeda įrengti ir prižiūrėti.

Iš pradžių ji dirbo tik su vienu restoranu. Dabar jų yra jau 17-a, o F. Danelon derasi su dar dešimčia. „Iš pradžių atliekas rinkau pati, savo automobiliu, – juokdamasi pasakoja F. Danelon. – Tačiau dabar mes jau išaugome ir šiandien kas mėnesį perdirbame 30–40 tonų organinių atliekų.“

Darželiai danguje

Tarp moters partnerių yra ir prancūziškas restoranas „Le Bilboquet“ prabangiame Žardinso kvartale.

Padedamas F. Danelon, visai netoli Brazilijos ekonominės sostinės finansinio rajono esantis restoranas ant savo stogo dabar augina vyšninius pomidorus, citrinas ir levandas.

Restorano šefas, 34 metų prancūzas Julienas Mercier (Žiuljenas Mersjė), prie F. Danelon programos prisijungė prieš pusmetį. „To, ką mes čia auginame, nepakanka visam restoranui aprūpinti. Tačiau svarbu suprasti, kad esame proceso dalis. Auginame šiuos augalus ir taip pat galime pasigirti, kad kas mėnesį perdirbame pusantros tonos organinių atliekų“, – pareiškė jis.

Atliekos kompostuojamos už maždaug 50 kilometrų nuo miesto esančiame kompostavimo centre, kuriame jos sumaišomos su žeme ir paliekamos kelis mėnesius biologiškai irti.

Tai „tradicinis kompostavimo metodas“, kuriame nenaudojama jokių fermentų ar sliekų procesui paspartinti, teigia F. Danelon. Tačiau pasitelkus šiek tiek kantrybės, visos tos atliekos virsta daug maistingų medžiagų turinčiu kompostu.

Kitoks požiūris

Vidutinis 50 staliukų turintis restoranas už kompostavimo ir daržininkystės paslaugą moka 900 realų (275 JAV dolerius) per mėnesį, o tai maždaug atitinka savivaldybės atliekų surinkimo mokestį.

„Turime objektyviai žvelgti į savo atliekas, jas vertinti ir žinoti, kad jas galima pakartotinai panaudoti“, – sako F. Danelon.

Žmonėms, norintiems gaminti kompostą namuose, ji siūlo „rinkinius pradedantiesiems“. Ji taip pat sulaukia vis daugiau skambučių iš žmonių, norinčių įrengti bendrus darželius ant savo daugiabučių stogų.

Delikatesų parduotuvėje „Mesa III“ Guandu instituto apmokyti darbuotojai augina baziliką, šalaviją ir rozmariną.

„Jeigu mes, kaip visuomenė, suvoktume, kiek atliekų generuojame, suprastume, kad tai yra tiesiog baisu“, – sako parduotuvės savininkė, 63 metų Ana Soareš.

Savo restorane ji įrengė stiklo perdirbimo sistemą, o plastikinius indus maisto išsinešimui pakeitė kartoniniais. „Štai kodėl prisijungėme prie šio gražaus projekto, – sako ji. – Turime išmokti naujai žvelgti į tai, ką darome.“