Dalis kalba, kad moteris, dėvinti burką, tampa ideologine islamistų vėliava su visomis iš to kylančiomis jos niekinimo ir engimo formomis. Tokios moterys esą dažnai negali jaustis laisvos, nes visiškai priklauso nuo savo vyrų, kurie Europoje, atvirkščiai, leidžia sau rengtis europietiškai, arba organizacijų, kurios išpažįsta šariatą ir siekia jo įsigalėjimo Vakarų Europoje. Tie, kurie palaiko draudimą dėvėti galvos ir kūno dangalus Europoje, tvirtina, kad burka – moters vertės, jos individualumo sunaikinimo simbolis.

Legenda tapusioje 1960-ųjų dainoje apie bikinį Brianas Hylandas apdainuoja Vakarų moterį, kuri, užsivilkusi bikinį, bijo išeiti iš persirengimo kambario, išėjusi slepiasi paplūdimyje, o išdrįsusi išsimaudyti stimpa šaltame vandenyje bijodama grįžti. Taip buvo keliolika metų po to, kai paryžietis Lui Rea sukūrė maudymosi kostiumėlį ir pavadino jį pagal vardą atolo, kuriame amerikiečiai bandė atominę bombą.

Bikiniai turėjo tapti moterų atomine bomba, bet iš pradžių dizaineriui ją reklamuoti drįso tik striptizo šokėjos. O dalis Prancūzija, Jungtinės Valstijos, Ispanija, Italija, Portugalija ir Australija tokią atominę bombą savo paplūdimiuoe apskritai uždraudė. Neoficialaus Vatikano dienraščio „L`Osservatore Romano“ apžvalgininkas metaforiškai pareiškė, kad tai apokalipsės raiteliai priėmė bikinio pavidalą. Tačiau po seksualinės revoliucijos tokių Prancūzijos įžymybių kaip Brigitte Bardot vedamos Vakarų moterys pagaliau priprato prie naujos savo ginkluotės ir dabar, pavyzdžiui, Korsikos Sisko paplūdimiuose jau baisu pasirodyti su visą kūną dengiančiu maudymosi kostiumėliu. Kai šį mėnesį taip apsirengusios ten pasirodė šiaurės afrikietės, turistai puolė jų fotografuoti, kilo didelės muštynės.

Korsikoje valdžia visą kūną dengiančius kostiumėlius tuoj pat uždraudė, iš viso tai padarė apie 30 kurorto zonos miestų. Tarp jų ir Rivjeros perlas Nica, kurios pakrantėje dar prieš mėnesį su sunkvežimiu siautėjo džihadistas, pražudęs 86 gyvybes.

Tokių kurortų valdžiai viskas aišku – pilno kūno kostiumėliai grasina saugumui. Kostiumėlių net pavadinimas meta tiesioginį iššūkį Prancūzijai. Jie vadinami Burkini, iškraipant autentišką Bikinį ir tai tarsi priešraketinė gynyba, radikalių musulmonų nukreipta prieš moters grožio atominę bombą. Juk būtent seksualumą kai kurios feministės, pavyzdžiui, Paryžiuje įsikūrusi radikali grupė „Femen“, laiko paskutiniu politiniu ginklu prieš priespaudą. Todėl įvestus draudimus palaikė vietos teismai ir svarbiausi valdančiųjų bei opozicijos lyderiai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Manuelis Vallsas teigia, kad burkinis – moterų pavergimo simbolis.

„Burkinis – tai dviejų žodžių samplaika – bikinis ir burka. Man – tai moterų pavergimo simbolis. Tarsi moteris viešumoje yra kažkas nepadoraus ir ją reikia uždengti“, – sako M. Vallsas.

Jam antrina ir antros kadencijos siekiantis buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

„Burkinis – tai politinio ir radikalaus islamo provokacija. Geriausiai įtampą neutralizuotume, jeigu uždraustume visus išorinius religinius ženklus“, – tikina N. Sarcozy.