Pusantros valandos ceremonijai, kurią organizavo Čekijos olimpinis komitetas, Nacionaliniame teatre susirinko Čekijos lyderiai, tarp jų – premjeras Bohuslavas Sobotka, sportininkai ir velionės, kuri mirė būdama 74-erių, draugai. V.Časlavskos garbei skambėjo 10-ojo amžiaus Šv.Vito katedros – didžiausios ir garsiausios Čekijos bažnyčios – varpai.

Nacionalinio teatro scenoje V.Časlavska buvo įamžinta baletu, teatro vaidinimu, dokumentiniu filmu ir kitų sportininkų bei draugų atsiminimais.

„Vera linkėjo sėkmės visiems čekų sportininkams, iki paskutinės akimirkos ir iš visos širdies“, – sakė Barbora Špotakova, kuri per 2008-ųjų ir 2012-ųjų olimpiadas laimėjo auksą moterų ieties metimo rungtyje.

Kiti stebėjo ceremoniją didžiuliame ekrane priešais teatrą, kuris buvo papuoštas didele nespalvota V.Časlavskos nuotrauka. Žmonės čia ateina nuo penktadienio, palieka gėlių, uždega žvakutes ir pareiškia užuojautą.

V.Časlavska 1964 metais laimėjo tris aukso medalius Tokijuje, o per 1968-ųjų olimpiadą Meksike triumfavo keturiose rungtyse.

Ji surengė tylų protestą prieš sovietų invaziją: stovėdama ant aukščiausios pakylos greta sovietų gimnastės Larisos Petrik, su kuria pasidalijo laisvųjų pratimų auksą, palenkė ir į dešinę nusuko galvą, kai skambėjo Sovietų Sąjungos himnas.

Dėl to gesto ji tapo žaidynių žvaigžde, bet namuose buvo persekiojama po invazijos suformuoto griežtosios linijos režimo.

„Ji visuomet norėjo, kad mūsų visuomenė būtų geresnė, kad visų gyvenimas būtų geresnis. Norėčiau, kad būtent taip ją prisimintume“, – sakė Čekijos olimpinio komiteto prezidentas Jiri Kejvalas (Iržis Keivalas).

V.Časlavska mirė rugpjūčio 30 dieną, būdama 74 metų amžiaus, po kovos su kasos vėžiu.

Vykdant velionės norą, ketvirtadienį įvyko privačios laidotuvės, kuriose dalyvavo šeima.