XVIII a. prancūzų novelistas Nicolas Edme Retifas (dar žinomas kaip Retifas de la Bretonas) išleido knygą, pavadintą "Pornografas, arba Padoraus žmogaus apmąstymai apie tikrą Prancūzijos amoralumą", kurioje buvo keliami klausimai apie prostitucijos amoralumą ir prostitučių gyvenimą.

 Rašytojas tuo metu žodžiais aprašė geismus, vulgarumą, seksualinius nuokrypius, su kuriais turėdavo susidurti prostitutės. Dabar, vadinamojoje šiuolaikinėje visuomenėje, pornografija yra įgavusi kiek kitokį vaidmenį. Dažniausiai tai vaizdai – nuotraukos, vaizdo medžiaga, tiek piešta, tiek įvaizdinta su realiais asmenimis. Pornografijos pobūdis nepasikeitė – tai iki pat šių dienų yra nepadoraus seksualinio veiksmo/vaizdo simbolis. Pasikeitė priemonės, kuriomis šis simbolis yra perteikiamas. Pasikeitė ir erdvė, kurioje šis simbolis gali atsirasti. Nuo novelės iki internetinių pornografijos svetainių.

Apie pornografijos vaizdų turinį, jų prasmę, esmę ir viso to savotišką cenzūrą jaunas menininkas Dominykas Canderis ir kalba savo parodoje "?Iškreipta", pristatytoje meninių projektų erdvėje "Kabinetas".

Leisti, geisti ir drausti

Paroda pirmiausia akis patraukė dėl savo pavadinimo – neįprastoje vietoje parašyto klaustuko. Terminas "iškreipta" turi ne vieną reikšmę – nuo vaizdo iškraipymo iki tam tikrų (tiek seksualinių, tiek elgesio normų) nukrypimų. Taigi, parodos pavadinimas gali reikšti ir iškraipytus vaizdus (iškreiptą vaizdą), ir iškrypusius žmones (iškreiptą žmogaus pasaulio, gyvenimo ir elgesio jame suvokimą). O klaustukas parodos pavadinimo pradžioje, kaip ir pats pavadinimas, tėra žaismas, savotiškas kalambūras.

D.Canderis Vilniaus dailės akademijoje pirmiausia studijavo grafiką, vėliau pasirinko skulptūros specialybę, todėl jo parodoje tiek grafikos, tiek šiuolaikinės skulptūros – apstu. Menininkas eksponuoja tik kelis kūrinius. Jų pagrindas – pornografinės nuotraukos, kuriose heteroseksualai ir homoseksualai užsiima seksu, tačiau, galima spėti, ne todėl, kad to nori, o veikiau todėl, kad pornografijos industrija atneša nemažus pinigus.

Žmonių intymus suartėjimas šioje industrijoje tampa ne tiek malonumu aktoriams, kiek malonumu žiūrovams. Pornografijos industrijos aktoriai tėra vojaristinio pasitenkinimo šaltinis. Tačiau D.Canderis savo parodoje kalba ne apie tai, kas gauna malonumą, – apie šių vaizdų cenzūrą. Taigi, pagrindinis klausimas, kuris yra iškeliamas parodoje: kaip jaunas kūrėjas cenzūruoja pornografijos vaizdus? D.Canderis vaizdus iškreipia.

Žaidimas vaizdais

Menininkas parodoje "?Iškreipta" eksponuoja penkis kūrinius. Pavadinimų nėra. Matyt, juos čia galima būtų sugalvoti ir patiems. Pagrindu būtų galima laikyti populiariausius pornografinių filmų ar nuotraukų pavadinimus. Štai kad ir menininko kūrinys iš supakuotų marškinėlių, kurių pakuotėje yra pornografinio pobūdžio nuotraukos. Vienų marškinėlių pakuotėje du baltaodžiai vyrai, raumeningais kūnais besiglaudžią vienas prie kito. Vienas vyras bučiuoja kito vyro kaklą. Pavadinkime šį kūrinį "Two white men in metal room" ("Du baltaodžiai vyrai metaliniame kambaryje"). Pavadinimas turėtų būti angliškas, nes pornografijos industrijoje anglų kalba naudojama dažniausiai.