Maltos ordino didysis magistras Matthew Festingas (Metjus Festingas) atsistatydino po mėnesį trukusios krizės, kuri tapo dar vienu išbandymu reformų siekiančio popiežiaus autoritetui Bažnyčios konservatorių akyse.

„Popiežius Pranciškus antradienį priėmė didįjį magistrą ir paprašė jo atsistatydinimo, su kuriuo didysis magistras sutiko“, – pareiškė ordino atstovė spaudai Marianna Balfour (Mariana Balfur) naujienų agentūrai APF.

Vatikanas patvirtino informaciją apie M.Festingo atsistatydinimą ir pareiškė, kad popiežius Pranciškus „išreiškė dėkingumą ir pripažino (Festingo) lojalumą ir atsidavimą Šv.Petro įpėdiniui (popiežiui) bei jo pasirengimą dirbti ordino ir Bažnyčios interesų labui“.

Paprastai didysis magistras būna skiriamas iki gyvos galvos.

M.Festingo atsistatydinimą dar turės patvirtinti ordino taryba, kurios posėdis šaukiamas šeštadienį.

Šį precedento neturintį ir labai viešą Vatikano ir Maltos ordino ginčą kai kas laiko dar vienu kovos tarp tarp Bažnyčios liberalų ir konservatyvių elementų, kuriems vadovauja amerikiečių kardinolas Raymondas Burke'as (Reimondas Berkas), įrodymu.

Vatikano ir ordino priešprieša prasidėjo praėjusį mėnesį, Pranciškui sudarius penkių atstovų komisiją, turėjusią ištirti aplinkybes, kuriomis nuo darbo buvo nušalintas trečias pagal rangą ordino pareigūnas didysis kancleris Albrechtas von Boeselageris (Albrechtas fon Bėzelageris).

Tačiau ši su Bažnyčia susijusi labdaringa organizacija atsisakė bendradarbiauti su popiežiškąja komisija, motyvuodama, kad didžiojo kanclerio A.von Boeselagerio nušalinimas yra ordino vidaus reikalas.

Mianmaro prostitutės

Vėliau viename nutekintame laiške M.Festingas išsakė abejonių dėl popiežiaus paskirtos komisijos patikimumo, nurodęs, kad „esama rimtų kaltinimų dėl interesų konflikto“ trims iš penkių komisijos narių.

Pasak jo, tie trys komisijos nariai yra susiję su Ženevoje įsikūrusiu fondu, kurį su Maltos ordinu sieja finansiniai ryšiai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų nešališkumo.

Toks akivaizdus popiežiaus valdžios ignoravimas tapo paskutiniu lašu, perpildžiusiu kantrybės taurę.

Yra manančių, kad A.von Boeselageris buvo nušalinas dėl to, kad R.Burke'ui jis atrodė per daug liberalus. 2014 metų pabaigoje R. Burke'as buvo pašalintas iš Vatikano aukščiausiosios teismo institucijos vadovo posto ir paskirtas Maltos ordino kapelionu. Tačiau net ir pažemintas pareigose R. Burke'as išliko aistringas popiežiaus reformų kritikas.

Kiti abejoja, ar Vatikanas gavo teisingą informaciją ir ar A.von Boeselageris, kurio brolis, kaip kalbama, yra artimas Pranciškaus aplinkai, nebuvo neteisingai informuotas, kad popiežius pritarė jo atleidimui.

Pranciškus paskyrė komisiją ištirti šį reikalą, kai A.von Boeselageris pareiškė, kad M.Festingas jam sakęs, jog Šventasis Sostas nori, kad jis dėl šio skandalo atsistatydintų.

Vatikano valstybės sekretorius pareiškė, kad popiežius jokio panašaus pageidavimo neišsakė ir nori, kad ginčas būtų išspręstas dialogo keliu.

R.Burke'as yra iškilus Bažnyčios konservatorių atstovas, dažnai kritikuojantis Pranciškaus pastangas interpretuoti Bažnyčios mokymus, susijusius su šeimos gyvenimu, santuoka ir skyrybomis.

Anot pranešimų katalikų žiniasklaidoje, A.von Boeselagerio įgaliojimai buvo suspenduoti paaiškėjus, kad jo kuruojamas už labdarą atsakingas Maltos ordino padalinys dalyvavo nemokamų prezervatyvų dalinimo progamoje prostitutėms ir kitiems Mianmaro gyventojams, siekiant užkirsti kelią AIDS plitimui.

Nors A.von Boeselageris sakė, kad ordinas nusišalino nuo šios programos vos tik paaiškėjo jos detalės, ir atsisakė atsistatydinti, nors R.Burke'o atkakliai reikalavo.