Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos vadovas sako, kad gauti medicininę pažymą, kuri neįgaliajam leidžia vairuoti, dažniausiai labai sudėtinga.

„Galbūt ir patys medikai ko nors nežino, labai griežtai viską vertina. Nežinia gimdo baimę, todėl ne visiems leidžiama vairuoti. Jie bijo atsakomybės“, – teigia Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos vadovas Edmundas Buklys.

Pavyzdžiui, kaklo traumą turintis ir gyjantis žmogus,  E. Buklio nuomone, tikrai galėtų vairuoti. Be to, esą tinkamai pritaikius automobilį, neįgalumas  tikrai nėra kliūtis vairuoti.

„Jei žmogus nelanksto pirštų, yra specialūs įtvarai – prietaisai, į kuriuos gali įdėti ranką ir su ranka sukti vairą“, – aiškina E. Buklys.

Būdų, kaip pritaikyti automobilį tikrai yra, bet kaip į neįgaliųjų priekaištus dėl trukdžių vairuoti reaguoja medikai?

„Gydytojai tikrai nesistengia jokiais būdais neįgaliųjų diskriminuoti ar kažko neleisti. Tiesiog mus reglamentuoja teisės aktai ir yra tam tikros normos, kada žmogus gali vairuoti, o kada – negali. Natūralu, kad į asmenį, kuris yra neįgalus, bus kreipiamas didesnis dėmesys, jam reikės daugiau konsultacijų ir galbūt tam jis sugaiš daugiau laiko“, – pažymi Aldona Jankavičienė, Centro poliklinikos Darbo medicinos klinikos vedėja.

Priklausomai nuo negalios, gydytojai žmones dažnai siunčia pas kitus specialistus ir dėl galutinio sprendimo vadovaujasi jų išvadomis. Štai, pavyzdžiui, dažnai kreipiamasi į  ekspertus, kurie galūnių jėgą matuoja specialia įranga. Konsultacijų prašoma ir vairavimo mokytojų.

Ekspertų atsakymai, deja, ne visada būna teigiami. Tačiau kai kuriuos fizinę negalią turinčius ir dėl teisės vairuoti kovojančius žmones glumina keisti standartai. Pavyzdžiui, kad ir neseniai įsigaliojusi nuostata, leidžianti vairuoti žmogui, sergančiam epilepsija. Tiesa, medikai skuba tikslinti, kad šią ligą vairuotojas turėtų griežtai kontroliuoti vaistais. Prie vairo, anot gydytojų,  greičiausiai neleistų atsisėsti asmenims, sergantiems šizofrenija, cukriniu diabetu ar kitomis ligomis, kai žmogui gali sutrikti sąmonė arba pasireikšti potrauminiai traukuliai.

Beje, sveikatos priežiūros įstaigos privalo „Regitrai“ pranešti apie asmenis, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti draudžiama. Gavus šią informaciją vairuotojo pažymėjimas skelbiamas negaliojančiu. Na, o neįgalieji, kurių vairavimui žalią šviesą medikai vis dėlto uždega, pradeda minti biurokratijos kelius jau dėl automobilio pritaikymo.

Išvažiuojančios sėdynės, specialūs tvirtinimo diržai, keltuvai, – galimybių daug, bet ar visi jomis gali pasinaudoti? Praktika rodo, kad siekiant nors kažkiek sutaupyti, ieškoma meistrų, galinčių perdaryti automobilį autoservisuose. Tiesa, tam reikia brėžinių, o vėliau ir atitinkamos ekspertizės, patvirtinančios, kad automobilis techniškai saugus, todėl ne visi servisai nori tuo užsiimti.

Šiuo metu neįgalūs žmonės Lietuvoje mokytis vairuoti gali tik dviejuose centruose. Dėl šio nepatogumo daugelio svajonė vairuoti dažnai nuplaukia. Vairavimo mokytojas pasakoja, kad  pasitaiko, jog net pasiryžę mokytis kai kurie prieš pat egzaminą persigalvoja. Mokinius dažnai žlugdo baimė, kad vairuoti nepavyks.

Norinčių vairuoti neįgaliųjų  nemažėja. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu kelių transporto priemonių registre yra 530 automobilių, pritaikytų neįgaliesiems su specialiu rankiniu valdymu.

Plačiau – reportaže. [4]