Dėl insulto kasmet pasaulyje miršta 6 mln. žmonių, o 5 mln. išgyvenusiųjų visam laikui lieka neįgalūs.

Kvynslando universiteto ir Monasho (Monašo) universiteto mokslininkai paskelbė, kad vorų nuodai visuomet buvo gera medžiaga ieškant baltymų medicinai, nes jie evoliucionavo veikti vabzdžių nervų sistemas.

Pagrindinis tyrimo autorius Glennas Kingas (Glenas Kingas) naujienų agentūrai AFP sakė, jog tai paskatino aiškintis, ką galima būtų rasti piltuvėltinklių vorų nuoduose, kuriuose esantys toksinai yra vieni pavojingiausių pasaulyje.

Freizerio saloje prie Kvynslando krantų buvo pagauti trys vorai, iš kurių laboratorijoje buvo paimta nuodų. Tam prireikė paleisti elektros srovę per jų cheliceras (burnos galūnes), kad raumenys susitrauktų ir būtų išspausti nuodai.

„Mažas baltymas Hi1a, kurį atradome, smegenyse blokuoja tam tikrus natrio jonų kanalus (ASIC. Jie po insulto būna svarbūs smegenų pažeidimų veiksniai“, – sakė jis. Tokių susintetintų baltymų mokslininkai buvo suleidę žiurkėms.

„Manome, kad pirmą kartą radome būdą iki minimumo sumažinti žalą smegenims po insulto“, – sakė G. Kingas.

Tyrimo išvados buvo paskelbtos mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Pasak G. Kingo, minimas mažas baltymas teikia daug vilčių kaip ateities gydymo būdas.

Tyrimai su žmonėmis

„Vienas nuostabiausių su Hi1a susijusių dalykų – kad jis užtikrina išskirtinį apsaugos lygį aštuonias valandas po insulto pradžios, o tai yra nepaprastai ilgas laiko tarpas, suteikiantis galimybę gydymui“, – sakė jis.

„Hi1a net užtikrina tam tikrą apsaugą smegenų sričiai, kurią labiausiai veikia deguonies trūkumas ir kuri bendrai laikoma neišgydoma dėl insulto sukeltos sparčios ląstelių žūties“, – pridūrė mokslininkas.

Melburno karališkosios ligoninės Smegenų ligų centro direktorius Stephenas Davisas (Stivenas Deivisas) sakė, kad šis ikiklinikinis tyrimas padrąsina.

„Saugaus ir veiksmingo smegenis apsaugančio preparato greitosios pagalbos automobilyje galėtų būti skiriama daugumai insultą patyrusių pacientų prieš atvykstant į ligoninę – taip būtų suteikta galimybė išgydyti daug daugiau insultą patyrusių žmonių“, – sakė jis.

„Kitas žingsnis yra nustatyti, ar šiuos labai padrąsinančius rezultatus galima paversti sėkme žmonėms per klinikinius tyrimus“, – pridūrė jis.

G. Kingas išreiškė viltį, kad bandymai su žmonėmis bus įmanomi po dvejų metų.