Pailgintą muziejaus darbo dieną bus galima ne tik dalyvauti renginiuose, apžiūrėti nuolatines ekspozicijas, bet ir aplankyti net tris tarptautines parodas, viena jų – „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos“ – dedikuota specialiai šiai šventei.

„Tarptautinė muziejų diena – tai tarsi įžanga į visų laukiamą Muziejų naktį, kurios tema šiais metais telkia visas nutikusias, tačiau nepapasakotas istorijas. Valdovų rūmų muziejus šiais metais mėgins prakalbinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą ir papasakoti ekspozicijose apsigyvenusių eksponatų istorijas. Bus galima susipažinti ne tik su muziejuje nuolat eksponuojamomis vertybėmis, bet ir su tomis, kurios atvyksta laikinai – iš muziejaus fondų ir net užsienyje saugomų turtingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą atspindinčių rinkinių“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus kultūrinių renginių koordinatorė Arnita Petrulytė.

Tarptautinę muziejų dieną Valdovų rūmų lankytojai muziejuje galės lankytis iki 20 val. ir, įsigiję lankytojo bilietą, apžiūrėti ne tik muziejaus ekspozicijas, bet ir tris veikiančias tarptautines parodas. Specialiai šia proga atidarytos parodos „Senasis Baltijos sidabras iš privačios kolekcijos“ lankytojų laukia puiki galimybė susipažinti su bendromis europinėmis pasaulietinės auksakalystės tradicijomis, pasigrožėti subtiliomis sidabro dirbinių formomis ir išraiškingais ornamentais, artimiau pažinti šalies kaimynės – Latvijos – istorinį paveldą, jį palyginti su Lietuvoje išsaugotu palikimu, permąstyti Lietuvos auksakalystės paveldo raidos kontekstus ir vertę.

Kita tarptautinė paroda – „Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai“, skirta vienos žymiausių XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei visos Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir kultūros asmenybių – Mykolo Kazimiero Oginskio – gobelenų kolekcijai, atskleis tiek išlavintą skonį turėjusio užsakovo mecenatystės užmojus, tiek senosios Lietuvos kultūrinio paveldo tradicijas ir to meto Europos meninius ryšius. Svarbiausi šios parodos akcentai – tai septyni per stebuklą išsaugoti aukšto meninio lygio, subtilių spalvų dirbiniai iš buvusios 12 gobelenų serijos. Apie 1784–1790 m. vietinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meistrų Slanime, M. K. Oginskio įsteigtoje manufaktūroje, sukurti audiniai vaizduoja antikines dievybes ir kitus personažus.

Trečioje tarptautinėje parodoje – „Pranciškaus Skorinos palikimas. Pirmoji Lietuvoje išspausdinta knyga“ – bus galima susipažinti su senąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų leidybos paveldo vertybes pristatančiomis ir į istorinę atmintį grąžinančiomis dviem P. Skorinos spaustuvėje išleistomis knygomis. Pirmoji – 1517 m. Prahoje išleista „Jobo knyga“. Tai viena iš Senojo Testamento dalių, taip pat viena iš „Rusėniškosios Biblijos“ knygų. Antrasis parodoje pristatomas leidinys – „Mažoji kelionių knygelė“. Tai pirmoji Lietuvos Didžiojoje

Kunigaikštystėje išspausdinta knyga, dienos šviesą išvydusi P. Skorinos dirbtuvėse Vilniuje (1522).

Tarptautinę muziejų dieną lankytojų laukia ir nemokami renginiai. 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) prasidėsianti nemokama šios bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo „Rusėniškoji Biblija“ tęsis Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijose, kur prelegentas taps gidu ir supažindins su čia eksponuojamu P. Skorinos paveldu.

Vėliau, 18 val., Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro darbuotojai susitikime su lankytojais atskleis dar negirdėtas archeologinių radinių istorijas: restauratorius Mantvidas Mieliauskas pasakos, kaip muziejuje atgimsta įvairūs radiniai, o archeologė Rasa Valatkevičienė pristatys, ką jie atskleidžia apie auksą ir sidabrą Viduramžių Vilniuje. Šiame susitikime bus galima iš arčiau susipažinti su Valdovų rūmų muziejuje dirbančių mokslininkų profesijomis ir atliekamo darbo ypatumais. Taip pat bus galima apžiūrėti per Valdovų rūmų rezidencijos archeologinius tyrimus rastus tauriųjų metalų dirbinius, sužinoti, kuo mėgo puoštis vilniečiai ir dvariškiai, kokias prabangias dovanas dovanodavo, iš kur atsigabendavo aukso ir sidabro žaliavos.

Tarptautinė muziejų diena pasaulyje minima 39 kartą. Ji buvo inicijuota 11-ojoje Tarptautinės muziejų tarybos konferencijoje ir nuo 1978 m. minima 150 šalių.